Pasiūlyti veiksmų planą ar pažadėti „daugiau jausmo ir pinigų visiems“? Prioritetas – vilniečių kasdienybės kokybė, ar nuasmenintos lentelės, žmogų sulyginančios su įrankiu? Miesto kokia paskirtis – būti geriausia vieta savo žmonėms ar geriausia ekonominė zona verslui?
Pasakysiu paslaptį: man atsakymai yra absoliučiai aiškūs. Planas visada nugali pažadus, o žmonės – ne įrankiai. Neturiu abejonės, kad Vilniaus tikslas yra žmonės, ne „laisvąją ekonominę zoną“ sapnavo Gediminas.
Tai žinodami mes pasiūlėme planą, kaip gerinti gyvenimo kokybę Vilniuje – nuo darželių iki kelių, nuo oro ir triukšmo taršos mažinimo iki sklandaus susisiekimo. Matome svetainės lankomumo rezultatus: dešimtys tūkstančių vilniečių planą #IšKairės skaito ir dėl jo tariasi.
Ir aš dalyvauju diskusijose – vieną iš dažnesnių klausimų noriu aptarti su jumis: Vilniaus pinigai.
Eikime tiesiai ir be užuolankų: iš kur paimsime pinigų savo siūlomiems sprendimams?
Pinigus turėtume naudoti vienu tikslu: gerinti gyvenimo kokybę čia gyvenantiems, t.y. investuoti į mikrorajonus, švietimą, poilsį, socialinę apsaugą.
Pirmiausia – įprastinis miesto biudžetas. Nors Vilnius gauna keistai mažą dalį nuo jame gyvenančių žmonių sumokėtų mokesčių (52,17 proc.), visgi turime sumą: 289218000 €. Palyginimui, Kaunui skiriama 73,32 proc., o Klaipėdai – 84,98 proc. nuo sumokėto GPM.
Biudžeto skirstymo prioritetas – kosmetinis miesto remontas įvaizdžiui palaikyti ir verslo plėtra. Keliai, teritorijų planavimas, lengvatos: ar degalinę statai, ar prekybos angarą, bet jeigu esi juridinis vienetas, tau savivaldybėje patarnaus.
Aš – už kitą prioritetą. Pinigus turėtume naudoti vienu tikslu: gerinti gyvenimo kokybę čia gyvenantiems, t.y. investuoti į mikrorajonus, švietimą, poilsį, socialinę apsaugą. Būtinai padėtume verslui, kuris palieką vertę čia, Vilniuje. Štai pavyzdys iliustracijai: skambučių centrai ar aukštų technologijų pramonė? Skambučių centras – mažos algos ir nuasmenintos užduotys; vieną dieną jas atlieka vilniečiai, o kitą – jau Kalkutos gyventojai. Verslo perkėlimo kaštai nedideli, darbuotojui paliekami įgūdžiai – menki, miestui nauda – labai laikina. Aukštų technologijų pramonė – lyg veidrodinis atspindys, kurio centre yra ilgalaikė vertė. Taigi, už kurį variantą esate jūs?
Prieš ankstesnius rinkimus liberalai baudėsi tikrinti kiekvieno euro efektyvumą: leisti mieto pinigus ten, kur jie kuria didžiausią pridėtinę vertę.
Ir jau nekalbu apie pinigų panaudojimo efektyvumą. Visi kosmetiniai remontai, kuriuos Vilniuje nuplovė pirmi lietūs ar išardė rimtesnis šaltis – ar jūs savo individualiame name, privačioje teritorijoje taip darytumėte? Skūpus moka vėl ir vėl! Kažkada turime baigti atlaidžiai šypsotis: moka tai juk iš visų mūsų pinigų!
Trečia, tai papildomi pinigai. Vilnius dalyvauja ginče su Veolia – Artūro Zuoko kadencijoje išnuomotas miesto šilumos ūkis patyrė milžiniškų nuostolių. Kam žala, o kam praturtėjimas? Iš visų mūsų, vilniečiai, nusukti pinigai – realu prisiteisti tarp 300 ir 400 mln. eurų! Kam panaudosime šituos pinigus?
Mes, socialdemokratai, turime aiškų siūlymą, kam skirti Vilniaus pinigus: vilniečiams. Prieš ankstesnius rinkimus liberalai baudėsi tikrinti kiekvieno euro efektyvumą: leisti mieto pinigus ten, kur jie kuria didžiausią pridėtinę vertę. Kuom tai baigėsi, matome visi: investicijos į miesto žmonių kasdienybę nepasirodė vertingos. Laikas išmokti šio eksperimento klaidas ir jį nutraukti vilniečių naudai.
