Praėjus 10 mėnesių po to, kai Seimo Sveikatos reikalų komitetas atkreipė Vyriausybės dėmesį į ligoninių nepasirengimą ekstremalioms situacijoms ir karo grėsmei, šio komiteto narė socialdemokratė Orinta Leiputė sako nematanti jokio proveržio šioje srityje.
Parlamentarė ragins komitetą įvertinti, kas nuveikta – ir nenuveikta – per metus.
„Pernai birželį rekomendavome Vyriausybei ir ministrui nedelsiant įvertinti ligoninių pažeidžiamumą karinių grėsmių atveju, organizuoti ligoninių infrastruktūros pritaikymą galimoms karo grėsmėms, galvoti apie naujos specializuotos karo ligoninės steigimą.
SAM turėjo užtikrinti medikų ir kito personalo rengimą ekstremalioms situacijoms, įskaitant karines grėsmes, organizuoti specialius mokymus. Atrodo elementaru: visose sveikatos priežiūros įstaigose darbuotojai turėtų būti supažindinti su ekstremalių situacijų valdymo planais, pagal juos apmokomi. Bet to nėra“, – pažymi parlamentarė.
„Deja, ir šiandien iš gydytojų ir medicinos darbuotojų girdime, kad jų vis dar nepasiekė jokia informacija apie visa tai ir kad jie nežinotų, ką daryti ir kaip elgtis ekstremalioje situacijoje“, – komentuoja O. Leiputė.
Pasak parlamentarės, Vyriausybės vadovė ir konservatorių ministrai itin daug šneka apie grėsmes, bet realiam pasirengimui nenori skirti nei lėšų, nei dėmesio.
„Ministerija tik žada, kad iki 2026 m. kažkiek sveikatos sektoriaus specialistų bus apmokyti, kaip valdyti ekstremaliąsias situacijas, kaip organizuoti sveikatos priežiūros paslaugas nepaprastosios ir karo padėties metu, didelio masto nelaimingų atsitikimų atvejais.
Ir vėl, eilinį kartą susiduriame su vilkinimu, gumos tempimu, įsipareigojimų permetimu būsimai – ne konservatorių – Vyriausybei“, – komentuoja O. Leiputė.
Pinigus nusiurbs dar viena brangi informacinė sistema?
Parlamentarė atkreipia dėmesį, kad ir medikamentų atsargų saugojimo decentralizavimą žadama įgyvendinti iki 2026 m.
„Čia kaip koks užkeikimas: viskas nukeliama į šviesią ateitį. Ką jau kalbėti apie materialų aprūpinimą. Juk medicinos darbuotojams reikėtų ir specialių priemonių rinkinių, ir šalmų, šarvinių liemenių, dujokaukių. Po kiek metų konservatoriai planuoja spręsti šiuos klausimus?“ – retoriškai klausia socialdemokratė.
Socialdemokratams susirūpinimą kelia tai, kad gydymo įstaigos grėsmėms ruošiasi savo nuožiūra, kas kaip gali, nėra keitimosi informacija sistemos, o mokymams neskiriama specialių lėšų, dėl to jie nevyksta.
„Atskira istorija – ekstremalių situacijų informacinio valdymo sistemos (ESVI) pirkimas. Iš patirties žinome, kad informacinių sistemų įrengimą neretai lydi korupcijos šešėliai ir skandalai. Šiuo atveju irgi jau kyla tam tikrų klausimų“, – įspėja O. Leiputė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kurios ligoninės turi nemažas slėptuves, bet jos niekam nerūpi, nes dabartinė Vyriausybė jau „uždarė“ slėptuvių klausimą – esą jį turės spręsti būsimos vyriausybės.
„Nors ekspertai ragina investuoti į operacinių įrengimą po žeme“, – pažymi Seimo narė socialdemokratė O. Leiputė.
