Pirmoji 2021-ųjų plenarinė sesija buvo kaip niekad intensyvi ir gausi darbų bei sprendimų. Daugiausia dėmesio skyrėme COVID – 19 ir socialinėms ES problemoms, kurios per pandemiją tapo aštresnėmis.
Sesijoje skambėjo ir Lietuvos vardas. Pradėdamas EP plenarinę sesiją jo pirmininkas David Sassoli pagerbė Sausio 13-osios aukas. „Prieš 30 metų, 1991 m. sausio 13-ąją, sovietų tankams puolant Vilniaus televizijos bokštą žuvo keturiolika žmonių, o šimtai buvo sužeista. Lietuviai tuo metu gynė savo laisvę ir nepriklausomybę. Jie gynė demokratiją ir teisės viršenybę. Šiandien mes pagerbiame visus šių Europos vertybių gynėjus, ypač tuos, kurie dėl jų paaukojo gyvybę“, – kalbėjo D. Sassoli.
Diskusijoje su Komisijos ir Tarybos atstovais aptarėme ES vakcinų strategijos įgyvendinimo aktualijas. Išreiškėme pageidavimą, kad ES sutarčių su farmacijos kompanijomis sąlygos būtų visiškai skaidrios ir viešos. Ypač svarbu užtikrinti savalaikį vakcinų pristatymą, paspartinti vakcinaciją bei parengti abipusio vakcinavimo pripažinimo tvarką. Kad kova su pandemija būtų sėkminga iki galo, ES atsakas privalo būti vieningas ir solidarus, išvien dirbant ES ir valstybių valdžios institucijoms, o ne konkuruojant dėl individualių vakcinų įsigijimo sutarčių, kurias galima įvardinti kaip „sveikatos nacionalizmą“.
Aptarėme ir ES priemones, skirtas įveikti pandemijos socialinius padarinius. Šiam tikslui bus pasitelkta ES daugiametė finansinė programa bei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė. Paraginome valstybes nares savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose visų pirma susitelkti į socialinės apsaugos ir užimtumo didinimo priemones.
Patvirtinome techninės paramos priemonę, kuri padės ES valstybėms sustiprinti pajėgumus tam, kad atsigautų nuo pandemijos ir padidintų atsparumą krizėms. Šiai priemonei septyneriems metams bus skirta 864 milijonai eurų. Šiomis lėšomis galės būti finansuojamas ekspertų skyrimas, reformų strategijų bei investicijų veiksmų planų formulavimas, institucinių ir administracinių gebėjimų stiprinimas, statistinių duomenų rinkimas, studijos ir moksliniai tyrimai, taip pat informacinių technologijų atnaujinimas.
Buvo pritarta 6 rezoliucijoms rengtoms Užimtumo ir socialinių reikalų bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetų, kuriuose aš dirbu.
Džiaugiuosi, jog buvo patvirtinta teisėkūros iniciatyva, kad darbdaviai neturėtų reikalauti, jog darbuotojai būtų pasirengę atlikti darbą arba pasiekiami ne darbo laiku. Tai ypač aktualu dirbantiems nuotoliniu būdu. Šiuo metu taip dirba apie 37 proc. ES darbuotojų. Manau, kad Lietuva neturėtų laukti direktyvos ir užtikrinti šią teisę Darbo kodekse, kaip jau padarė kelios ES valstybės narės. Mūsų profsąjungos palaiko šią iniciatyvą.
Pritarėme teisės aktui, kuris leis lanksčiau ir plačiau panaudoti Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšas. Šio fondo paramą kasmet gauna apie 13 mln. europiečių. Lietuvoje iš šio fondo paramą gauna beveik 200 tūkstančių asmenų.
Įvertinome apsirūpinimo deramu būstu ES būklę. Remiantis atlikta studija, vis daugiau ES gyventojų būstas tampa sunkiai prieinamas. Pavyzdžiui, 2016 m. 14 proc. ES gyventojų nurodė turintys įsiskolinimų, nes negalėjo laiku sumokėti nuomos, hipotekos, vartojimo kredito įmokų ar grąžinti paskolų, taip pat apmokėti komunalinių paslaugų ar telefono sąskaitų. Ketvirtadalis nuomininkų ir dešimtadalis visų ES gyventojų būstui išleidžia didesnę dalį pajamų, o vidutinė nuomos kaina toliau auga. 700 tūkst. žmonių ES priversti nakvoti prieglaudose arba gatvėje, ir šis skaičius per pastarąjį dešimtmetį išaugo 70 proc. Paraginome pripažinti deramą bei įperkamą būstą esmine žmogaus teise, kuri turėtų būti įtvirtinta ES ir jos šalių įstatymuose, nustatyti būtinus ES reikalavimus gyvenimo sąlygoms, taip pat apsaugoti žmones nuo benamystės.
Net trys rezoliucijos skirtos lyčių lygybei skatinti ir moterų teisėms ginti. Juose mes pateikėme savo siūlymus dėl naujos ES lyčių lygybės strategijos, geresnės moterų teisių apsaugos per pandemiją ir po jos bei moterų dalyvavimo skaitmeninėje ekonomikoje.
Teigiamai įvertinome Komisijos per pirmąsias 100 darbo dienų parengtą ES lyčių lygybės strategiją 2020-2025 metams. Tačiau manome, kad ji nėra pakankamai ambicinga. Lyčių lygybės indeksas ES valstybės narės vidutiniškai per 15 metų padidėjo tik 5,4 balo iki 67,4 balo. O tai mažai. Todėl būtina numatyti papildomas priemones. Pateikėme savo rekomendacijas.
Pabrėžėme būtinybę geriau apsaugoti moteris ir lyčių lygybę kovojant su COVID-19 krize.
Paprašėme valstybes nares sukurti saugias ir lanksčias įspėjimo apie smurtą artimoje aplinkoje sistemas, savo ekonomikos atkūrimo planuose numatyti tikslinius veiksmus lyčių lygybei stiprinti. Europos Komisija paraginome parengti ES smurto prieš moteris krizių metu protokolą, kuris apimtų smurto aukų apsaugą, taip pat pasiūlyti direktyvą dėl kovos su visų formų smurtu dėl lyties.
Pritarėme pranešimams dėl būtinumo sukurti ES dirbtinio intelekto reguliavimo sistemą, apibrėžiančią sąvokas ir etikos principus, Aleksejaus Navalno ir jo rėmėjų nedelsiamo paleidimo ir papildomų ES sankcijų Rusijai, transeuropinio transporto tinklo plėtros, laisvo paslaugų judėjimo ateities ir kitų aktualijų. Iš viso balsuojant nuotoliniu būdu buvo priimtos 29 rezoliucijos.
