Vilniaus savivaldybė prieš kelias savaites ėmė intensyviai nukėlinėti miestiečių automobilius. Toks aktyvumas smarkiai papiktino miestiečius, turint omeny ir tai, kad iki šiol savivaldybė administracinių nusižengimų protokolus nagrinėja penkis mėnesius.
Tačiau labiausiai dėl to, kad sostinėje gyvenantys transporto priemonių savininkai, neturintys asmeninių garažų ar stovėjimo vietų, visai ne savo noru anksčiau ar vėliau tampa ar gali tapti pažeidėjais, nes Vilniuje nepaprastai trūksta automobilių statymo vietų.
Taip, savivaldybė elgiasi teisėtai, bet ar sąžiningai ir teisingai savo miestiečių atžvilgiu?
Visa ši automobilių nukėlimo sistema buvo sukurta ir per nacionalinę valdžią įgyvendinta Vilniaus valdančiųjų – „Laisvės partijos“ ir konservatorių. Buvęs Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narys Mykolas Majauskas pasiūlė Saugaus eismo keliais įstatymo pataisas ir juos lydinčius dokumentus, kurie leidžia savivaldybėms pačioms nukelti ir išvežti pažeidėjų automobilius.
Susisiekimo ministerija, kuriai vadovauja „Laisvės partijos“ deleguotas ministras Marius Skuodis, inicijavo nuo šių metų įsigaliojusius Kelių eismo taisyklių pakeitimus, kurių nemaža dalis ne tik atliepia Remigijaus Šimašiaus ir jo komandos „Miestas+“ koncepcijai įgyvendinti reikalingus pokyčius, bet jų dėka buvo ir sukuriamos kur kas didesnės galimybės išvežinėti miestiečių automobilius, ir kuriomis remiasi dabar automobilius nuvežinėjantys tarnautojai. Tai buvo padaryta Kelių eismo taisyklėse įtvirtinus draudimą stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją sankirtoje ir arčiau kaip 5 metrų atstumu nuo jos.
Tad tiek „Laisvės partijos“ atstovai, tiek ir konservatoriai sukūrė teisinį pagrindą, kuris automobilių nuvežimą padarė teisėtą, tačiau kyla pagrįstas klausimas – ar tokia sistema, atsižvelgiant į realią situaciją mieste, yra teisinga?
Už vieną nusižengimą – dvigubas apmokestinimas
Pradėkime nuo to, kad automobilio nutempimas iš esmės yra dvigubas žmogaus baudimas už tą patį pažeidimą. Juk atsakomybė už kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus yra aiškiai nustatyta administracinių nusižengimų kodekse. Žmogus, padaręs administracinį pažeidimą, turi sumokėti baudą. Tuo tarpu išvežant jo automobilį, jam tenka susimokėti dar kartą už išvežimą ir saugojimą, o šios „paslaugos“ kaina – neretu atveju viršys ir paskirtą baudą už konkretų nusižengimą galiojančiai teisei. Taigi, žmogus padaręs tam tikro tipo pažeidimą, tam tikrame mieste, už jį yra apmokestinamas dvigubai.
Čia nepaprastai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad dėl resursų trūkumo po daugiau nei penkis mėnesius prie administracinių nusižengimų nagrinėjimo nesugebanti prieiti Vilniaus miesto savivaldybė, ėmėsi sau neregėto uolumo ir automobilius iš vos prieš keletą mėnesių draudžiamomis zonomis tapusių vietų ėmė kiloti nuo ryto iki vėlyvo vakaro.
Miestiečiai fiksuoja, kad tralai važiuoja ne tik anksti ryte, bet ir gerokai po 21 valandos. Toks įprastai vangios savivaldybės uolumas tik įrodo, kad jų įdiegta automobilių nukėlinėjimo sistema yra nepaprastai pelninga. Matyt, būtent šis uolumas ir tapo pagrindu tarp miesto gyventojų sklindančioms mintims, kad šiuo būdu buvo siekiama ne spręsti realią problemą ir padidinti saugumą, o tiesiog sukurtas pasipelnymo šaltinis.
O „klientų“ nuvežimo paslaugai netrūko ir netrūks. Ir ne todėl, kad tie KET pažeidėjai būtų piktybiški cinikai, kuriems nusispjauti ant kitų eismo dalyvių saugumo. Nė vienas vairuotojas savo noru tikrai niekada nestatys savo automobilių tokiose vietose. Jei jis ir negalvotų apie kitų eismo dalyvių saugumą ir patogumą, jis rūpinasi ir saugo savo turtą, t. y. automobilį, kurį paliekant gatvėse toli nuo namų ar prie įvažiavimų į kiemus, atsiranda kur kas didesnė rizika apgadinimui.
Automobiliai ten paliekami, nes nėra kitos išeities – miesto valdžia ne tik nesprendžia, bet dar labiau gilina parkavimo problemas mieste.
Daugiabučiai dygsta be numatytų parkavimo vietų
Vilnius yra augantis miestas, kurio labai didelę dalį sudaro dar sovietmečiu projektuoti kiemai. Juose buvo numatoma labai nedaug automobilių stovėjimo vietų. Žmonių įpročiai, norai ir galimybės nuo to laiko radikaliai pasikeitė. Tuomet transporto priemonę turėjo vos keli namo gyventojai. Šiandien dėl objektyvių poreikių, pavyzdžiui, nutolusių darželių ar popamokinės veiklos vietų, šeimos dažnai turi ne vieną automobilį.
Be to, šalia tų senesnių kiemų vienas po kito dygsta nauji namai, kiemai ir net ištisi rajonai, kurie projektuojami ir statomi ne tik neatliepiant miesto poreikių ir aktualijų, bet priešingai – tik didinant jau metų metus augančias problemas.
Ir už tai atsakinga yra Vilniaus savivaldybė, spjaudama ant gyventojų poreikių ir lūkesčių, lengva ranka išdavinėja leidimus įterpti daugiabučius tarp jau egzistuojančių namų, prie kurių nebūna numatyti parkavimo vietų nė pusei jų gyventojų.
Kad pelno siekiantiems statytojams tokia praktika yra nepaprastai patraukli – visiškai suprantama. Kiekvienas žemės lopinėlis leidžia uždirbti šimtus tūkstančių ar net milijonus eurų. Nėra sunku nuspėti, dėl kokių priežasčių šią praktiką toleruoja miestas ir jo liberalus meras – meilė projektuotojams ir vystytojams jau niekam nebėra jokia paslaptis.
Idėjos žlugo – naujų valdantieji neturi
Čia blogai yra ne tik tai, kad su savivaldybės palaiminimu ir toliau tankinamas miestas, bet ir tai, kad administracija nesugeba pasiūlyti jokių sprendimų dėl parkavimo vietų. Žlugo idėja padėti daugiabučių bendrijoms pačioms statytis vietas parkavimui. Ir tai visiškai suprantama, nes, nors tokia galimybė ir egzistuoja, praktiškai jos beveik neįmanoma įgyvendinti – reikia spręsti ne tik žemės nuosavybės klausimus, bet ir praeiti devynis pragaro ratus, kad suderintum dešimčių ar kelių šimtų gyventojų poreikius ir galimybes.
Ir tai ne viskas. Reikia prisiimti labai rimtus finansinius įsipareigojimus, ką jau kalbėti apie daugybę biurokratinių kliūčių, laukiančių šį maratoną pasiryžusių įveikti miestiečių. Tad tikrai nieko keisto, kad atsirado labai mažai tokių drąsuolių per visą R. Šimašiaus valdymo laikotarpį.
2015 metais startavusi žaliųjų korių iniciatyva buvo palankiai sutikta gyventojų, tačiau greitai išsikvėpė ir šiuo metu yra mirusi, nes užbaiginėjami tik gerokai seniau suplanuoti projektai. To priežastys yra kelios – koriai vis tiek negali patenkinti gyventojų poreikių, tačiau kur kas svarbiau yra tai, kad sklypus, kurie būtų naudojami žalių korių įrengimui, kur kas pelningiau yra parduoti ir užstatyti, nei pritaikyti automobilių parkavimui.
Vilniaus vadovai neturi sprendimų ir pasiūlymų dėl parkavimo, tačiau kaip iš to uždirbti ir duoti užsidirbti privačiam verslui – tikrai yra. Štai viena paskutiniųjų Vilniaus valdžios idėjų buvo apmokestinti gyventojus už parkavimą jų kiemuose. Reikia tik pasidžiaugti, kad skirtingai nei R. Šimašius, greičiausiai ne visi Vilniaus savivaldybės politikai yra nusprendę pabaigti savo politinę karjerą, tad šiam projektui nebuvo pritarta.
Vairuotojai verčiami tapti pažeidėjais
Kalbant apie pagalbą privačiam verslui, norisi priminti šiek tiek keistus sutapimus, kai aplink teritoriją, kurioje atsiranda mokama privačios įmonės valdoma parkavimo aikštelė, netikėtai ir be logikos pradeda dygti ženklai, draudžiantys parkavimą tose vietose, kur ilgus metus tai daryti buvo leidžiama. Šių ženklų atsiradimo neįmanoma paaiškinti jokiu pagrįstu poreikiu. Negana to, būtent tas vietas ima lankyti savivaldybės pareigūnai – fiksuoti pažeidimus ir nukėlinėti automobilius.
Iš vilniečių mokesčių gyvenantis miestas privalo investuoti į tuos mokesčius mokančių žmonių poreikius. Juk mokesčiai ir mokami tam, kad valstybė ir miestas kurtų gerbūvį juos mokantiems žmonėms. Miestas ir miestiečių išrinkta valdžia privalo investuoti ir spręsti visų savo gyventojų problemas, ypač kai šios problemos yra tokios ryškios ir didelės bei kiekvienais metais tik gilėja.
Tačiau Vilniaus savivaldybė daro atvirkščiai. Visa Lietuva jau girdėjo apie keistus, daugybę nepatogumų ir grėsmių eismo dalyviams keliančius Vilniaus gatvių pertvarkymus. Savivaldybė tikrai moka siaurinti gatves, statyti bortelius. Kyla klausimas – kodėl gi ji nepraplečia bortelių ir nepadidina žaliųjų zonų tokiu atstumu, kad ten nebūtų įmanoma pastatyti automobilio taip pažeidžiant KET?
Gerai – tokiam praplėtimui reikia bortelių, žemės ir žolės sėklų. Bet kodėl negalima įsukti aukštų ir gerai matomų stulpelių, kurie fiziškai neleistų pastatyti automobilio ten, kur jis kelia grėsmę, taip darant pažeidimą už kurį automobilis gali būti nutempiamas? Tai nesudėtingas, greitai įgyvendinamas, ypatingai pigus, o svarbiausia – saugumą didinantis sprendimas.
Atsakymas paprastas – jiems neapsimoka, nes taip žmonės negalės padaryti pažeidimų ir iš to neuždirbs nei savivaldybė, nei automobilių nuvežimą ir saugojimą vykdančios įmonės. O juk šios sistemos sukūrimui buvo paaukota nemažai laiko ir jėgų. Negi veltui..?
Problemos sprendimas – daugiaaukštės aikštelės
Vienas iš sprendimų dėl parkavimo – savivaldybės statomos ir administruojamos daugiaaukštės automobilių parkavimo aikštelės. Savivaldybė galėtų investuoti į tokias aikštelės, kurios būtų statomos per protingą atstumą nuo kiemų ir talpintų nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų automobilių. Tai leistų gyventojui už protingą kainą išsinuomoti parkavimo vietą.
Maža to, būtų surenkamos pajamos. O tokių aikštelių administravimas, turint omenyje šių laikų IT, pinigų surinkimo ir automatizavimo sistemas, būtų nepaprastai pigus. Šis sprendimas būtų ir teisėtas ir, svarbiausia, teisingas bei sąžiningas – spręstų problemą ir sukurtų pridėtinę vertę miesto gyventojams.
Vilniaus savivaldybė privalo prisiimti atsakomybę už situaciją, kuri yra susidariusi dėl parkavimo vietų stokos. Taip pat nedelsdama sustabdyti automobilių nuvežimą. Yra neteisinga ne tik nespręsti problemų, bet ir verčiant vairuotojus tapti pažeidėjais dėl savo paties neveiklumo, juos uoliai bausti.
Povilas Pinelis yra LSDP Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas
