„Kasmet galima išgelbėti iki 150 tūkst. europiečių gyvybių. Tam reikia keisti Lisabonos sutartį“, – šiandien pristatydamas knygą „Europos sveikatos sąjunga: pasiūlymai ateities kartoms“ („A European Health Union. A blueprint for generation”) kalbėjo jos sudarytojas Vytenis Povilas Andriukaitis. Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europos regionui pabrėžė, kad, palyginti su Vakarų Europa, Rytų ir Vidurio Europos gyventojų gyvenimo trukmė trumpesnė, mirtingumas ir išvengiamų mirčių skaičius didesnis. Kai kuriuose šių valstybių regionuose 50 km spinduliu nėra sveikatos įstaigų, ir tai vadinama sveikatos dykumomis. Europos Sąjungos (toliau – ES) finansų, ekonomikos ir žemės ūkio ministrai kasmet posėdžiauja 12 kartų, o sveikatos – kartą arba du. Tai nulėmė ES veiklą apibrėžianti Lisabonos sutartis, kurioje sveikatos ir gydymo klausimai palikti spręsti ES šalims – narėms. Vilniuje pristatyta pirmoji, Briuselyje anglų kalba išleista, lietuvių sudaryta knyga, kurioje Italijos, Olandijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Lietuvos sveikatos ekspertai aptaria scenarijus, kaip pagerinti europiečių sveikatą, išjudinti sustabarėjusias ES institucijas ir bendrai spręsti ES šalių sveikatos sistemų problemas.
„Labai įdomi, labai provokuojanti, daug minčių kelianti knyga, kuri skatina mąstyti ne tik apie sveikatos apsaugą, bet ir apie Europos valstybių suartėjimo bei bendradarbiavimo pagrindus, taip pat ir teisinius“, – teigia Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas prof. Egidijus Kūris. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad nors sveikatos sektoriaus svarba vis labiau pripažįstama, ES galios šioje srityje yra nepakankamos, gal net menkos. V. Andriukaičio ir G. Černiausko sudarytoje knygoje klausiama ir mėginama atsakyti, kaip gali būti įgyvendinamas ambicingas siekis, kurį Europos Komisija yra įvardijusi kaip stipresnę Europos sveikatos sąjungą. Viena iš krypčių, kurias siūlo knygos autoriai, – yra bendrų minimalių sveikatos apsaugos standartų nustatymas. Jeigu tai būtų padaryta, tai paskatintų tam tikrus poslinkius ES ir valstybių narių nacionalinėje teisėje. E. Kūrio nuomone, Covid pandemija nesukūrė sveikatos teisės, bet labai paskatino jos plėtrą. Neišplėtota arba blogai išplėtota sveikatos teisė gali sudaryti prielaidą naujoms pandemijoms.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės fakulteto docentė, advokatė dr. Agnė Juškevičiūtė-Vilienė pabrėžė, kad ligos nesibaigia ties valstybių sienomis. Darni plėtra neturi būti siejama tik su aplinkos sauga, ekonomikos vystymusi, bet ir sveikatos apsauga. Jos žiniomis, Lietuvoje labai trūksta sveikatos teisės ekspertų, mokslinės teisės doktrinos ir aktualios teismų jurisprudencijos, bet jau pastebima teisinio reguliavimo kaita. A. Juškevičiūtė-Vilienė išreiškė viltį, kad knyga padės nustatyti bendrus sveikatos apsaugos standartus, svarbius Lietuvai ir visoms ES šalims.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Gediminas Černiauskas sakė, kad leidinyje keliamos problemos, kurių viena ES šalis-narė išspręsti negali, įskaitant net ir ekonomiškais išsivysčiusias ES valstybes. Jo žodžiais tariant, ES, prasidėjusi nuo žemės, ūkio ir pramonės sąjungos, šiandien keičiasi, europiečiams nebeužtenka sotaus maisto, jiems reikia geresnės sveikatos, kuri aprašoma šioje knygoje. Teigiamu ES šalių bendradarbiavimo pavyzdžiu G. Černiauskas nurodė bendrą vakcinų pirkimą, kuris leido nusipirkti jas ir greičiau, ir pigiau bei užtikrinti tolygų vakcinų prieinamumą.
„Jeigu 20 proc. lėšų sveikatos srityje yra švaistymas, paskaičiuokime, kiek dėl to kenčia retų ligų ligoniai?“, – klausė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Retų ligų koordinavimo centro vadovė prof. Birutė Tumienė. Jos žiniomis, retomis ligomis, kurių suskaičiuojama iki 8000, serga 6 proc. arba 30 mln. ES gyventojų. Šių, visą gyvenimą trunkančių ligų, neįmanoma laiku nustatyti ir atpažinti, diagnozei paprastai reikia 5-6 m. Dėl ES šalių sveikatos sistemų netolygumų tokios ligos gula ant ligonių pečių. 2017 m. Vilniuje įsteigtas Europos referencinis tinklas padėjo savanoriškumo pagrindu apjungti 1600 sudėtingų ligų centrų, galinčių padėti 1-1,5 mln. gyventojų. Retų ligų situaciją gali pakeisti integruota centrų vadyba, žmogiški ištekliai, finansai ir Europos sveikatos sąjungos įsteigimas.
„Esame pripratę, kad Lietuvos treneriai vadovauja garsiems krepšinio klubams, o režisieriai ir dirigentai – pasaulinio masto kūrybiniams kolektyvams, – teigė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto prof. Romas Lazutka. – Tai, kad Lietuvos ekspertai atsirado tarp knygos autorių ir redaktorių bei įgauna pripažinimą formuojant tarptautinę socialinę politiką, yra maloni žinia. Knygoje minimos idėjos naudingos ES“.
Renginyje taip pat kalbėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Vilius Grabauskas, VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
„Knygos vertė – gili problemų analizė ir būdai, kaip jas įveikti bei pasiekti, kad sveikata taptų svarbesnė“, – kalbėjo Europos Parlamento narys Juozas Olekas. – Knygoje surašyti pasiūlymai yra laiku, tačiau pareikalaus daug politinių pastangų ir palaikymo. ES turi tapti ir socialine sąjunga, kad žmonės neitų į gatves ir nevyktų nauji brexitai“.
Andriukaitis pabrėžė, kad klimato kaitos konferencijoje, vykstančioje Dohoje, pirmą kartą įvertintas visuomenės sveikatos ir klimato kaitos ryšys. Knygos autoriaus nuomone, leidinys turėtų atsirasti ant Lietuvos vadovų stalo, nes laukia naujas ES plėtros etapas, įtraukiantis 10 naujų šalių ir 90 mln. gyventojų. Kadangi dabartinis ES biudžetas nepaveš naujų narių poreikių, būtina peržiūrėti ES sutartis ir atsigręžti į svarbiausias žmonių gyvenimo kokybės ir sveikatos problemas.
Knygos leidėjai – Europos sveikatos ir tvarios plėtros institutas (Vilnius) drauge su Europos progresyvių studijų fondu (the Foundation for European Progressive Studies (FEPS). Visą leidinį galima skaityti internete žr. https://feps-europe.eu/wp-content/uploads/2023/09/Book_A-European-Health-Union-2.pdf
