Ne vienam kyla klausimas: kas ta Tūkstantmečio mokyklų programa? Juk jai skirta 210 mln. eurų. Atmetus administravimą, lieka 199,9 mln., iš jų 70 proc. numatyta fizinei aplinkai, o 30 proc. minkštajai daliai. Penktadienį Lietuvos Respublikos Seime bandyta pristatyti šią programą. Kai kas paaiškėjo, bet liko daug klausimų ir netikrumo.
Pateikiama vizija: „Kiekvienas Lietuvos vaikas turi galimybę mokytis šiuolaikiškoje ir atviroje mokykloje.“
Tiesa, tai daugiau primena šūkį nei viziją, bet perskaičius tikslą: „mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius ir sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas kiekvienoje savivaldybėje“, projekto siekinys tarsi aiškėja.
Kaip apibrėžiama ta mistinė ugdymo kokybė? O ja nuolat žongliruojama.
Juolab nurodoma, kad Programa nukreipta į „nuoseklų, palaipsninį visų mokyklų atnaujinimą ir lygiaverčių ugdymo(si) sąlygų sudarymą visiems Lietuvos vaikams, nesvarbu kur jie gyvena, kokia yra juos supanti socialinė, ekonominė ar kultūrinė aplinka.“
Turėdami omenyje, kad tikslas yra projektuojamas rezultatas, pažvelkime į numatomus Programos rezultatus.
Jų išvardijami keturi: „Ne mažiau kaip 80 proc. savivaldybių bus sudarę sutartis įgyvendinti TŪM (autorės pastaba: Tūkstantmečio mokykla) vystymo projektus; ne mažiau kaip 100 000 bendrojo ugdymo mokyklų mokinių mokymo sąlygos pagerės; ne mažiau kaip 10 000 pedagoginių darbuotojų ir vadovų patobulins ar įgis naujų kompetencijų; ne mažiau kaip 150 bendrojo ugdymo mokyklų bus įgyvendinta pažangos programa.“
Šie rezultatai yra akivaizdžiai orientuoti į kiekybinius rodiklius, ir dar neaiškius, pavyzdžiui, ne visi švietimo pagalbos specialistai yra pedagoginiai darbuotojai. Tai jie taps paribio ar užribio žmonėmis?
Apskritai neaišku, kokie rodikliai parodys projekto sėkmę. Dar reikia gerokai nupūsti miglą – neatskleista, kas slepiasi už numatomų projekto rezultatų ir ypač už vartojamų sąvokų. Juk ar tūlas supranta, kas ta tūkstantmečio mokykla, ekosistema, įtraukiojo ugdymo ekosistema, kaip suprantama tinklaveika? Atsakymo į mano klausimus nebuvo.
Ar reikalavimas turėti 200 mokinių nebus akstinu ir vėl tvarkyti mokyklų tinklą?
Galų gale kaip apibrėžiama ta mistinė ugdymo kokybė? O ja nuolat žongliruojama.
Be abejo, kai kas ir paaiškėjo – iš mokyklų dalyvavimo kriterijų jau aišku, kad turi būti valstybinė mokykla, ne mažiau kaip 200 mokinių ir, jei nori dalyvauti viena savivaldybė, tai savivaldybėje turi mokytis ne mažiau kaip1000 mokinių (tiesa, išlieka galimybė savivaldybėms kooperuotis).
Bet ar reikalavimas turėti 200 mokinių nebus akstinu ir vėl tvarkyti mokyklų tinklą? O kokiais kriterijais remiantis, savivaldybės atrinks mokyklas (savivaldybėje juk gali būti ne viena mokykla), ar jos sugebės modeliuoti poveikio rezultatus, sėkmės kriterijus ir pan. Juk projektuoti teks visoje švietimo sistemoje – bendrojo ugdymo mokykla yra vientisa jos dalis.
Pats projektas dar neparengtas, tad tenka viltis, kad daug kas paaiškės. Ketinimai juk nėra negatyvūs.
Tik ne kartą jau esame pūtę muilo burbulus. Džiaugėmės jų tviskėjimu saulėje. Bet burbulai sprogsta – juk jie tuštukai. Tikėkimės, kad su Tūkstantmečio mokyklų programa taip nenutiks…
