Sulig šių metų pradžia turėjo startuoti vadinamoji urėdijų reforma. Valdantieji garsiai ir smarkiai užsimojo naikinti 42 urėdijas (pelningai dirbančias) ir vietoje jų įsteigti vieną centralizuotą instituciją, turinčią kontroliuoti valstybės miškų ūkį. Triukšmingai Seime buvo priimtos Miškų įstatymo pataisos. Vis dėlto paaiškėjo, kad profesionalais save vadinantys valdantieji pritrūko kompetencijos realiai reformai pradėti – naujos struktūros taip ir nesukūrė. Miškų sektoriaus darbuotojai lieka nežinioje – kur jie dirba, ir ar dirba toliau iš viso.
„Matome, kad aplinkos ministras nesiima atsakomybės už tai, kas vyksta valstybės miškų sektoriuje. Reformai nepasirengta. Didžiausia problema – čia dirbančių žmonių likimai,“ – Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė Socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas.
[blockquote author=”Juozas Olekas” sc_id=”sc1301075937753″]Matome, kad aplinkos ministras nesiima atsakomybės už tai, kas vyksta valstybės miškų sektoriuje. Reformai nepasirengta. Didžiausia problema – čia dirbančių žmonių likimai[/blockquote]
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Inga Ruginienė patvirtino, kad kai kurie urėdijose dirbantys žmonės žinodami, kad nuo šių metų jų darbovietė bus reorganizuota susirado naujus darbus.
„Tačiau jie pateko į spąstus. Gali palikti urėdijas tik be išeitinių kompensacijų,“ – sakė profsąjungų atstovė. Ji kaltino už reformą atsakingus Aplinkos ministerijos vadovus, nesitariančius su profesinėmis sąjungomis dėl žmonių atleidimo ir pačios pertvarkos. „Kodėl regionuose dirbantiems žmonėms nepasiūlomas darbas centrinėje būstinėje?“ – kėlė klausimą I. Ruginienė.
Miškų sistemos darbuotojai jaučia spaudimą išeiti iš darbo be įspėjamojo laikotarpio ar išeitinių kompensacijų. Buvęs Mustaičių girininkijos girininkas tvirtino, kad savo noru pasitraukė iš pareigų protestuodamas ir išsigandęs psichologinio teroro.
„Dabar aš galiu kalbėti, nes išėjau. Kiti negali kalbėti, nes privalo būti lojalūs įmonei, jeigu tikisi išsaugoti darbą,“ – sakė Petras Budvytis.
Psichologiniu teroru jis įvardijo atvejus, kai, pavyzdžiui, į girininkijas siunčiamos mobilios grupės, tikrinančios kirtimus.
„Tikrintojai nustato per aukštus kelmus arba per storas šakas, ir už tai žmonės atleidžiami be jokių išeitinių kompensacijų. Nenorėčiau būti taip atleistas, kai visą gyvenimą sąžiningai dirbau,“ – pasakojo pasitraukęs girininkas.
[blockquote author=”Iš darbo išėjęs girininkas Petras Budvytis” sc_id=”sc1400896278891″]Tikrintojai nustato per aukštus kelmus arba per storas šakas, ir už tai žmonės atleidžiami be jokių išeitinių kompensacijų[/blockquote]
„Man po tokių pasisakymų kyla klausimas, ar teisinėje valstybėje mes gyvename. Aplinkos ministras demonstruoja nepagarbą įstatymams ir visišką nesiskaitymą su žmonėmis. Premjeras Saulius Skvernelis iš tribūnos kalba apie socialinį dialogą, tuo tarpu konkrečiais atvejais elgiamasi visiškai atvirkščiai. Čia yra pats blogiausias pavyzdys privačiam sektoriui, kai valstybės sektorius nesilaiko Darbo kodekso,“ – sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.
Seimo socialdemokratų partijos frakcija ketina kreiptis į Konstitucinį teismą, kad išaiškintų ar Miškų įstatymo pataisų procedūros atitinka Konstituciją, taip pat dėl netinkamai vykdomos reformos bus pateikti klausimai aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui.
