Noriu sureaguoti į p. R. Karbauskio ironiją dėl gebėjimų užsiauginti/pasigaminti vietinę žemės ūkio ir maisto produkciją šalyje užtikrinimo, tai įtraukiant į Nacionalinio saugumo strategiją kaip prioritetą, apie ką kalbėjo Gintautas Paluckas.
Tiesą sakant, stebina toks trumparegiškas ir paviršutiniškas „valstiečių ir žaliųjų“ lyderio žemės ūkio ir kaimo politikos suvokimas. Neva Bendroji žemės ūkio politika Europos Sąjungoje savaime išsprendžia šalies gebėjimą apsirūpinti šiomis gėrybėmis. Kita vertus, toks atsainus požiūris, tai tik tęsinys nevykusios žemės ūkio politikos, kuri ir toliau jokio žymesnio kokybinio efekto negeneruoja.
Priminsiu šios valdančiosios daugumos keletą reikšmingesnių darbų sektoriuje: Žemės ūkio ministerijos kraustynės, užsitęsusios net 3 metus, agrokomisijų cirkas, Baltoji Knyga (pati Knyga gera, tačiau, ko gero, jau pajuodavo nuo intensyvaus „įgyvendinimo“ stalčiuose…), vaučerių projektas ir savitarpio pagalbos fondo steigimas (mokslinė studija aiškiai paneigė šio fondo perspektyvas mūsų šalyje; teko stebėti LR Seimo kaimo reikalų komiteto posėdžius šia tema…visi įrašai yra lrs.lt svetainėje, kam įdomu, pasižiūrėkite; išvadas, kokio lygio šios diskusijos, manau, greitai pasidarysite patys).
Deja, mūsų šalies žemės ūkis yra įstrigęs dabartinėje gamybos sistemoje, struktūroje, kuri nėra tinkama ateičiai. Tam būtina nauja žemės ūkio ir kaimo politika – žiedinis žemės ūkis.
Nepamirškime ir žemės ūkio ministro A. Palionio pasiūlytos, mano nuomone, neadekvačios rėmimo schemos žemdirbiškoms asociacijoms. Schema akivaizdžiai orientuota į stambų ūkį, grūdininkystės šaką (kadangi parama susieta su deklaruojamu plotu), kuri ir taip dominuoja šalyje, ir sakyčiau, yra pakankamai gerai atstovaujama.
Ministro didelis noras paremti perdirbėjus, kurie paramos kratosi, taip pat prasilenkia su sveika logika.
Šis nesėkmių ruožas atspindi lyderystės nebuvimą ir gan ribotą žemės ūkio sektoriaus išmanymą (jau 3 ministrai per 4 metus). Galėčiau tęsti, bet geriau kalbėti apie galimybes, nei užstrigti ties negatyvu.
Taip, mūsų šalies (kaip ir daugelio kitų išsivysčiusių Bendrijos valstybių narių) žemės ūkio ir maisto produkcijos gamyba didžiąja dalimi yra perteklinė (išskyrus kiaulieną, tam tikras daržoves ir vaisius), todėl perteklių eksportuojame.
Kaip žinia, produkcijos eksportas yra viena iš pagrindinių ekonomikos varomųjų jėgų.
Pandemijos pasekmė – sutrikusios eksporto tiekimo grandinės (dėl viešojo maitinimo sektoriaus veiklos apribojimų), dėl ko nuostolių patyrė ir mūsų verslas, eksportuotojai, galiausiai žemdirbiai.
Kyla pavojus mūsų šalies pirminiam žemės ūkio sektoriaus ekonominiam gyvybingumui, tam tikroms gamybos šakoms.
Suprantama, kad šiam sektoriui patiriant nuostolius dėl Covid-19 protrūkio, būtinos operatyvios ir adekvačios rėmimo priemonės tam, kad išlaikytume gamybinius pajėgumus, kompetencijas savo šalies viduje, ką ir akcentavo Gintautas Paluckas: „Nacionalinį saugumą kai kurie suvokia tik kaip karines grėsmes, tačiau Nacionalinio saugumo strategijoje minimi ir skurdas bei socialinė ar regioninė atskirtis. Valstybės saugumas susideda iš daugelio dalykų ir maisto produktų gamyba – ne išimtis”.
Taip pat reikia galvoti ir apie tai, kad anksčiau ar vėliau ši pandemija baigsis. Tam reikia ruoštis jau dabar, būtinas moksliškai pagrįstas veiksmų planas. Noriu akcentuoti, kad reikalingos būtent mokslo atstovų rekomendacijos, priemonės, saviveiklos jau ir taip šiame sektoriuje pakankamai.
Tam būtina užtikrinti adekvatų finansavimą, kad būtų atliekami moksliniai tyrimai, analizės. Jų pagrindu mūsų šalies žemdirbiai galėtų pritaikyti naujas įžvalgas ir technologijas, kad įgytume nors kokį pranašumą tiek žinių, tiek gamybos srityje, praplėstume eksporto galimybes savo pagamintai produkcijai.
Deja, mūsų šalies žemės ūkis yra įstrigęs dabartinėje gamybos sistemoje, struktūroje, kuri nėra tinkama ateičiai. Tam būtina nauja žemės ūkio ir kaimo politika – žiedinis žemės ūkis.
Ūkiams svarbu racionalizuoti gamybos procesus, mažinti sąnaudas, investuoti į skaitmeninimą, beatliekę, tvarią gamybą, pažangias technologijas, biotechnologijas ir t. t. Svarbus ne tik ekonominis veiksnys, bet ir ekologinis efektyvumas. Gyvybingas kaimas, kaip socialinė dimensija, yra taip pat reikšmingas rodiklis, siekiant tolygaus teritorijų vystymo(si) šalyje, tolygesnės regioninės ekonomikos.
Didžiulė darbuotojų migracija atgal į kaimo vietoves daugelyje mažas pajamas gaunančių šalių, kuriose taikomi COVID-19 apribojimai, sukėlė ir tebekelia didelius iššūkius išsivysčiusių šalių žemės ūkio produkcijos gamybai dėl didėjančio darbo jėgos trūkumo.
Todėl įžvelgčiau galimybes Lietuvos žemės ūkio pozicijų stiprinimui eksporto rinkose. Tam būtinos adekvačios skatinimo priemonės, bendradarbiavimas su mokslo atstovais, konsultantais. Būtinas aktyvus bendradarbiavimas su Lietuvos ambasadų tinklo atstovais, garbės konsulais, siekiant supažindinti Lietuvos įmones su eksporto galimybėmis.
Priminsiu, kad visos šalys deda pastangas apsirūpinti vietiniu maistu, žemės ūkio produktais. Saugoja savo vidaus ir eksporto rinkas, taip palaikydamos vietos augintojus ir gamintojus, vietinį turizmo sektorių, regioninę ekonomiką, pramonę.
Išsivysčiusių šalių, pavyzdžiui, Nyderlandų, žemės ūkio sektorius ir maisto pramonė patiria didžiulius nuostolius, kadangi didelė, net 90 procentų, šalyje pagamintos žemės ūkio ir maisto produkcijos dalis yra eksportuojama (beje, jų eksportas pinigine išraiška siekia jau daugiau nei 90 mlrd. eurų, Lietuvoje – nesiekia nei 5 mlrd. eurų per metus).
Trūkinėjant maisto ir žemės ūkio produkcijos tiekimo grandinėms, ieškoma būdų kaip išlaviruoti visą sektorių, išsaugant tas rinkas, kuriose šalių vyriausybės mato būtinybę stiprinti savo šalies augintojų ir gamintojų vaidmenį.
Noriu pastebėti, kad žemės ūkyje didžiausią pažangą, o kartu ir didžiausią žemės ūkio produkcijos vertę iš hektaro, kuria Nyderlandai, Belgija, Vokietija, Prancūzija, Danija ir kt. Esu įsitikinus, kad norint perimti geriausią praktiką, žinias, turime to mokytis iš pačių geriausių šiose srityse.
Todėl toliau norėčiau apžvelgti Nyderlandų ir Danijos pasiekimus žemės ūkyje ir kartu juos palyginti su mūsų šalies situacija. Taip pat svarbi kaimyninės šalies Lenkijos situacija šiame sektoriuje. Juk mūsų ūkiams su jų pagaminta produkcija tenka nuolat konkuruoti ne tik bendrojoje, bet ir vidaus rinkoje, todėl svarbu, kokias skatinimo priemones, apmokestinimo sistemą taikome savo šalyje, koks visų institucijų, mokslo įstaigų indėlis į mūsų žemės ūkio pažangą.
Lentelė Nr. 1 . Žemės ūkio naudmenų plotas, standartinė produkcija ir kiti rodikliai 2018 m.
| ES valstybė narė | Nyderlandai | Danija | Lenkija | Lietuva |
| 2016 m. bendras žemės ūkio
naudmenų plotas (1000 ha) |
1 848 | 2 619 | 14 410 | 2 861 |
| Ūkių (fizinių ir juridinių asmenų) skaičius, 2016 m. | 55 680 | 35 050 | 1 410 720 | 150 320 |
| Standartinė produkcija (mln. Eur) | 27 849 | 9 941 | 24 220 | 2 218 |
| SP hektarui (1000 Eur) | 15 069 | 3 795 | 1 680 | 775 |
| Gyventojų skaičius (1000) | 17 181 | 5 781 | 37 976 | 2 808 |
| BVP (mln. Eur) | 773 013 | 295 225 | 494 658 | 44 746 |
| BVP vienam gyventojui (Eur) | 39 750 | 50 902 | 12 872 | 16 024 |
| Gyventojų išlaidos maistui, proc. | 11,4 | 11,4 | 16,4 | 20,9 |
| ES Tiesioginės išmokos (1000 Eur) | 720 300 | 827 450 | 3 364 598 | 462 509 |
| Ž. ū. ir maisto produkcijos eksportas (mln. Eur) | 89 876 | 15 520 | 27 528 | 4 428 |
| Deklaruojama kiaulių (Eurostat, 2018 m.) | 12 000 000 | 12 642 000 | 11 000 000 | 572 000 |
| Melžiamų karvių (Eurostat, 2018 m.) | 1 552 000 | 570 000 | 2 214 000 | 256 000 |
Sudaryta pagal Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato, Ūkio ekonomikos pateiktus duomenis, 2018 m. ir Eurostat duomenis 2018(ČIA).
Taigi iš lentelėje pateiktų duomenų aiškiai matyti, kad išsivysčiusių šalių rodikliai žymiai (švelniai tariant) viršija mūsų pasiekimus. Tad norint geresnių rezultatų žemės ūkio sektoriuje, būtina aiški žemės ūkio strategija ir politinė valia ją įgyvendinti. Šiuos skirtumus lemia daugelis faktorių, taip pat skirtinga gamybos struktūra, kuri generuoja didesnes pajamas iš hektaro.
Akivaizdu, kad mūsų šalyje dominuojant augalininkystės ūkiams, ir toliau žymiai mažės ūkių, ypatingai smulkiųjų, skaičius. Tačiau žemės ūkio indėlis į skurdo mažinimą yra kur kas reikšmingesnis nei žemės ūkio sukuriama pridėtinė vertė. Dėl šios priežasties svarbu užtikrinti natūrinių arba dar vadinamų šeimos ūkių gyvybingumą.
Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse labai populiarūs nepilno užimtumo ūkiai, todėl diskusija su mokslo atstovais šia tema būtų labai vertinga. O prekiniams ūkiams, kurie kuria darbo vietas ir prisiima įvairius įsipareigojimus, turi būti sudarytos atitinkamos mokestinės sąlygos ir paramos taikymo schemos, žymiai ilgesnis išduodamų kreditų terminas (10-20 metų) ir kita.
Taigi, apibendrinant dar kartą noriu atkreipti dėmesį į paminėtų valstybių (Nyderlandų ir Danijos) išsivystymo lygį, ypatingai jose sukuriamą aukštą žemės ūkio produkcijos vertę iš hektaro, taip pat į gerai išvystytą žemės ūkio produkcijos eksportą.
Šiuo metu stabilizuojant padėtį dėl Covid-19, taip pat būtina ieškoti sprendimų, kurie sustiprintų mūsų šalies žemės ūkio sektorių, pandemijai pasibaigus. Už Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimą atsakingi politikai turi užtikrinti, kad ūkininkavimas būtų patraukli veikla jaunajai kartai, kadangi pastaroji yra imliausia inovacijoms ir skaitmeninėms technologijoms, naujovėms.
Todėl prioritetinės šio sektoriaus grupės, smulkieji ir vidutiniai ūkiai, ypatingai jaunieji ūkininkai, turi sulaukti efektyvių skatinimo priemonių, tokių kaip teisingesnis tiesioginių išmokų (išmokų lubos, išmokos už pirmuosius ha ir kt.), investicinės paramos paskirstymas ir prieinamumas, ilgalaikis ūkio verslo projektų kreditavimas, žemės nuomos politikos peržiūrėjimas, vietinės produkcijos populiarinimas (išskirtinei ar ekologinei pagal nacionalinės kokybės sistemas pagamintai produkcija taikant mažesnį ar nulinį PVM tarifą), taip pat turi būti investuojama į žinias ir gebėjimus, skaitmeninimą, pažangias technologijas, biotechnologijų diegimą ir kitas priemones, stiprinama žemdirbių savivalda.
Visa tai turėtų teigiamą kokybinį pokytį mūsų šalies sektoriui. Žemės ūkis turi neatsilikti nuo mokslo ir technologijų pažangos.
Ir pabaigai, vienareikšmiškai pritariu Gintauto Palucko, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko, išsakytai pozicijai dėl žemės ūkio sektoriaus svarbos ir priskyrimo nacionalinio saugumo sričiai. Šiame komentare pateikta trumpa šalių žemės ūkio sektorių apžvalga, kiti svarbūs rodikliai, tai tik patvirtina: turime ne tik išlaikyti gebėjimus šalyje pasigaminti būtiniausius žemės ūkio ir maisto produktus, tačiau ir turime tai daryti kur kas pažangiau, moderniau, tvariau.
