Europos Sąjunga (ES) dažnam europiečiui atrodo kaip demokratijos, stabilumo ir socialinio teisingumo etalonas. Vis dėlto daugelyje Europos Sąjungos šalių auganti pajamų ir turto nelygybė, regionų netolygumai gimdo abejones dėl Europos ateities.
Nepasitikėjimą Briuseliu lemia ir Jungtinės Karalystės chaotiškas mėginimas pasitraukti iš Bendrijos, ir didžiulis europinis biurokratizmas. Nesnaudžia ir priešiškos Europai jėgos iš Kinijos, Rusijos, kurios melagingomis žiniomis siekia suskaldyti Europą.
Džiaugiuosi, kad Lietuvos žmonės, kartu su danais ir švedais, labiausiai pasitiki Europos Sąjunga ir optimistiškai žiūri į jos ateitį, kai kitų šalių piliečiai mažiau pasitiki Briuseliu arba jaučia įtampą ir baimę, kad dėl nuolatinių vystymosi netolygumų Europos Sąjunga sugrius. Mūsų gyventojai pasitiki Europos Sąjunga, bet tuo pačiu gana gerai žino ir problemas: infliacija, regionų skirtumai, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumo problemos, mažos pensijos.
Vadinasi, lietuviai nelaidoja ES, o supranta, kad Europai reikalingi pokyčiai. Piliečių socialinės ir ekonominės teisės turi būti svarbesnės nei tarptautinių korporacijų ekonominės laisvės.
Esu už stiprią ir vieningą Europos Sąjungą, kurioje būtų daugiau galimybių klestėti Lietuvai, išsaugant savo tapatybę, užtikrinant saugumą ir ekonominės gerovės augimą.
Gegužės mėnesį vyksiantys Europos Parlamento rinkimai yra galimybė pakeisti Europos Sąjungą ir sukurti pažangesnę ir draugiškesnę žmogui bei gamtai Europą. Ar tai pavyks padaryti labai priklauso nuo to, ar žmonės aktyviai dalyvaus rinkimuose ir už kokius bendrus Europos namus jie pasisakys. Įvairių šalių ir regionų gyventojų išrinkti europarlamentarai atstovauja žmonių interesams Europos Sąjungos institucijose.
Pasisakau už stiprią ir vieningą Europos Sąjungą, kurioje būtų daugiau galimybių klestėti Lietuvai, išsaugant savo tapatybę, užtikrinant saugumą ir ekonominės gerovės augimą. Už Europą, lygią, solidarią ir teisingą visiems, ne saujelei išrinktųjų. Už sąžiningesnį kapitalo pajamų apmokestinimą, didesnį ES biudžetą, kurio lėšomis galima prisidėti prie skurdo, socialinės atskirties, nelygybės ir regioninių skirtumų naikinimo.
Dirbdama Europos audito rūmuose ES biudžeto kontrolės srityje, nemačiau nei vienos priežasties, kodėl Lietuvos žemdirbiams tiesioginės išmokos turėtų būti mažesnės nei ES vidurkis. Manau, kad europarlamentarai visomis išgalėmis turi kovoti, kad tokios neteisybės neliktų. Lietuva turi tapti lygiateise Europos Sąjungos nare ne tik popieriuje.
Daug metų dirbu viešųjų finansų ir finansų kontrolės srityse, buvau ir valstybės kontrolierė, ir Europos audito rūmuose teko dirbti, padirbėjau ir finansų ministre, o dabar Seime dirbu Biudžeto ir finansų komitete. Jei būčiau išrinkta į Europos Parlamentą, čia taip pat norėčiau dirbti Biudžeto ir Biudžeto kontrolės komitetuose. Dirbdama Liuksemburge, Europos audito rūmuose, gana dažnai susidurdavau su Europos Parlamento veikla, todėl jau nuo tada pradėjau gerbti šią žmonėms atstovaujančią ES instituciją.
Taigi, matyčiau save kovojančią už didesnį Europos biudžetą ir griežtesnę lėšų panaudojimo kontrolę. O didžiausiu savo siekiu laikau Lietuvos žmonių gyvenimo lygio priartinimą prie Europos Sąjungos lygmens – ir pajamų, ir socialinių garantijų, ir medicinos bei švietimo paslaugų. Tikrai turime visas galimybes tai pasiekti.
Ateinančiu finansiniu laikotarpiu Lietuvai gali būti skirta ketvirtadaliu mažiau ES lėšų sanglaudai ir kaimo plėtrai, toliau gali išlikti nevienodos ES tiesioginės išmokos žemdirbiams. Netolygus ir nepakankamas pajamų augimas yra skaudžiausia problema ne tik Prancūzijoje, bet ir Lietuvoje.
Dirbdama Europos Parlamente tikrai pasisakyčiau už didesnes sanglaudos lėšas. Gali būti, kad naujai išrinktam parlamentui teks apsispręsti dėl naujojo 2020-2027 m. biudžeto, todėl kviečiu žmones ateiti į Europos Parlamento rinkimus ir balsuoti, neleidžiant išrinkti tų politikų, kuriems terūpi savo asmeninių ambicijų patenkinimas ar atstovavimas stambaus kapitalo interesams.
