Ukrainai laimėjus karą, Lietuvos saugumui išliks pamatinė grėsmė – 679 kilometrų ilgio siena su Baltarusija.
Kurį laiką Aliaksandras Lukašenka puoselėjo viltis tapti sąjunginės valstybės su Rusija vadovu. Visgi, Rusijoje prezidentu tapus Vladimirui Putinui, šios viltys darėsi vis labiau ir labiau utopinės. Pats A. Lukašenka teigė vykdantis daugiavektorinę užsienio politiką ir kartais distancijavo save nuo Maskvos, nenorėdamas, kad Baltarusija prarastų savo suverenitetą.
Nepaisant to, A. Lukašenkos valdymo laikotarpio rezultatas yra visiškas Baltarusijos ir Rusijos politinis suartėjimas ir visiška ekonominė priklausomybė bei didėjanti Baltarusijos visuomenės kontrolė ir represijos. Dėl A. Lukašenkos veiksmų nebeįmanomai tapus jo ligšiolinei užsienio politikai, Lukašenkos režimas tapo Rusijos karo prieš Ukrainą sąjungininku. Režimas taip pat persekioja žmones, kurie priešinasi karui. Atkreiptinas dėmesys, kad tik dėl Lukašenkos režimo veiksmų buvo įmanomas Kyjivo puolimas, taigi ir žudynės Bučoje ir t.t.
Taip Lukašenkos režimas de facto tapo vienu iš karo dalyvių, tad Ukrainos pergalė bus ir Putino, ir Lukašenkos režimo pralaimėjimas. Nors demokratijos perspektyvos Baltarusijoje atrodo vis labiau beviltiškos, būtent Ukrainos pergalė kare atvers galimybių langą permainoms Baltarusijoje. Privalu reikalauti, kad Ukrainai laimėjus karą, iš Baltarusijos būtų išvesta Rusijos kariuomenė, o valdžia su mandatu surengti naujus rinkimus patikėta Svetlanai Cichanouskajai ir jos pereinamajam kabinetui.
Vasario 28 d. A. Lukašenka surengė suklastotą referendumą, kuriame Baltarusijos gyventojai tariamai balsavo už tai, kad šalyje būtų leista laikyti branduolinius ginklus ir dislokuoti nuolatines Rusijos Federacijos (RF) karines pajėgas. Daugelio ekspertų teigimu, tokiu būdu įvyko faktinė Baltarusijos okupacija, nors toks vertinimas ir yra problematiškas. Turint omenyje Kaliningrado faktorių, nuolatinės Rusijos kariuomenės pajėgos Baltarusijoje reikšmingai mažina mūsų reakcijos laiką Rusijos karinės agresijos atveju.
Pastarosiomis savaitėmis Lukašenka ir pats pripažino esantis, jo žodžiais tariant, specialiosios operacijos Ukrainoje dalyviu. Maža to, jis išsiuntė notą Ukrainai ir pareiškė, kad Baltarusijos teritorijoje bus kuriami jungtiniai baltarusių ir RF kariniai vienetai.
Ar tai reiškia, kad artimiausiu metu galime tikėtis atnaujinto Ukrainos užpuolimo iš Baltarusijos teritorijos? Nebūtinai. Svarbu suprasti, kad Lukašenkos režimas patiria didžiulį spaudimą iš Maskvos. Maža to, jei Lukašenka oficialiai pripažintų pseudoreferendumųs keturiose Ukrainos srityse, teisiškai jis būtų įpareigotas ginti sąjunginės valstybės teritorijas.
Putino režimas taip pat susiduria su problema, susijusia su savo kariuomenės struktūra: Rusijoje nėra jokių nepriklausomų ruošimo centrų, mobilizuotieji turi būti rengiami kariniuose daliniuose, kuriuose jie priskirti tarnauti. Reaguodamas į tai Lukašenka pasirinko skambiai atrodančius, bet realiai padėties nekeičiančius veiksmus. Reikia suprasti, kad Baltarusijos ginkluotosios pajėgos jau kurį laiką yra visiškai integruotos su Rusijos armija ir po mobilizacijos paskelbimo dalyvauja RF šauktinių rengime. Tad Lukašenkos pareiškimai veikiau konstatuoja faktą nei skelbia naujus planus.
Lukašenka Baltarusijoje toliau vykdo represijas, dar labiau suaktyvėjusias dėl partizaninės–žvalgybinės veiklos, vykstančios Baltarusijoje nuo karo Ukrainoje pradžios. Baltarusiai sabotavo Rusijos karinių pajėgų judėjimą, jį fiksavo ir tekino įvairioms institucijoms bei Ukrainos kariuomenei, fiksavo raketų paleidimo aikšteles. Šią veiklą vykdė stebėjimo grupė „Belaruski Gajun“.
Politiniai kaliniai patiria kankinimus, yra priversti dėvėti specialius juos identifikuojančius ženklus, buvo specialiai užkrečiami COVID–19, jiems neteikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, iš juos ginančių advokatų atiminėjamos licencijos.
Sunku tiksliai apskaičiuoti, kiek žmonių pabėgo iš šalies dėl represijų, bet, anot Eurostat, vien 2020 m. daugiau nei 60 tūkst. baltarusių pabėgo iš šalies, o nauja migracijos banga kilo prasidėjus karui Ukrainoje – Migracijos departamento duomenimis, per pirmąjį 2022 metų pusmetį leidimai gyventi Lietuvoje išduoti 10 116 Baltarusijos piliečių.
Šiuo metu praktiškai visa demokratinės baltarusių opozicijos veikla yra persikėlusi į užsienį: visų pirma Vilnių, Varšuvą ir Prahą. Dėl represijų masto ir to, kad jos ir toliau sistemingai vystomos, veikla pačioje Baltarusijoje yra be galo problematiška. Kalinių amnestijos klausimas niekur nejuda, o tikėtis naujų laisvų rinkimų, kol valdžioje de facto yra Lukašenka, neįmanoma.
Kaip minėta, Baltarusijos demokratėjimo viltys šiuo metu išskirtinai sietinos su Ukrainos pergale kare prieš Putino Rusiją.
Opozicijos padėtis egzilyje
Pirmoje 2022 metų pusėje Baltarusijos opozicija ėmė eižėti. Iki tol visa „naujoji opozicija“ laikėsi neformalaus susitarimo viešai nekritikuoti S. Cichanouskajos, nors ją kartais kritikavo senosios opozicinės partijos. Per dvejus metus buvusių neregistruotų kandidatų į prezidento rinkimus komandų pagrindu susiformavo tam tikri, kartais persidengiantys burbulai.
Oponentai dažniausiai kritikuoja Cichanouskają dėl nepakankamų veiklos rezultatų, finansinio neskaidrumo ir fondų grobstymo (ypač BySol fondo bei lėšų rinkimo Baltarusijos piliečių kariams Ukrainoje atvejais), taip pat ir dėl prorusiškų pasisakymų. Ironiška, kad daugelio kritikų biografijos ir pasisakymai iki karo parodo, kad jie patys visai neseniai buvo kur kas labiau prorusiški.
Pastaraisiais mėnesiais stebimi bandymai kurti naujus politinius formatus, taip skaidant Baltarusijos demokratinės opozicijos atstovaujamąją galią. Po trejų metų galime atsidurti situacijoje, kai bus įsteigti trys Baltarusijos proto–parlamentai, keli ministrų kabinetai, pačioje Baltarusijoje veiks ir parlamentas, ir nacionalinė asamblėja. Tuo pat metu baigsis Cihanouskajos mandatas. Akivaizdu, kad tokia padėtis silpnintų demokratinės opozicijos potencialą.
Panašu, kad tik Cepkalų burbulas toliau ruošiasi veikti alternatyviai Cichanouskajai. 2021 m. sausio 6 d. Cepkalos paskelbė apie internetinio proto–parlamento, Baltarusijos demokratinio forumo kūrimą.
S. Cichanouskajos veiklą galima vertinti dvejopai – jai pavyko išlaikyti Baltarusijos temą matomą ir konsoliduoti Vakarų šalių paramą, ji turėjo nemažai susitikimų su aukščiausio rango Vakarų politikais. Tai didelis postūmis į priekį, nes anksčiau po eilinių sufabrikuotų rinkimų ar protestų Baltarusijos tema greitai būdavo pamirštama. Aišku ir tai, kad institucijų kūrimo ir kitų opozicionierių įtraukimo lauke buvo padaryta klaidų, o kartais galbūt neįdėta pakankamai pastangų.
Kalbant apie veiklą pačioje Baltarusijoje, iš jos apčiuopiamų rezultatų tikėtis nebuvo realu. Mūsų nuomone, šiuo metu nėra protinga skaidyti Baltarusijos opozicines jėgas, opozicijos lyderės Cichanouskajos štabas turėtų išlikti Baltarusijos demokratinės opozicijos reprezentaciniu organu, tad reikėtų susilaikyti nuo paramos alternatyvius opozicijos formatus steigiantiems opozicijos veikėjams.
Tuo pat metu tradicinės Baltarusijos opozicinės partijos išlieka svarbiomis jėgomis, turinčiomis vaidinti lemiamą vaidmenį demokratinės Baltarusijos gyvenime. Būtina jas remti ir plėtoti ryšius su jomis. Lietuvos socialdemokratų partija aktyviai bendradarbiauja su Baltarusijos Socialdemokratų partija [Narodnaja Gramada] ir toliau reikalauja paleisti jos lyderį Mykolą Statkevičių iš kalėjimo bei neriboti partijos veiklos.
Socialdemokratų partija su nerimu žvelgia į Lukašenkos režimo planus priimti naują politinių partijų įstatymą, kuris de facto sunaikintų tradicines opozicines partijas ir taptų platforma Lukašenkai sukurti jo valdomas tariamai opozicines partijas.
Padėtis Baltarusijoje
Dėl represijų ir didelio emigracijos masto, šiuo metu yra labai sunku organizuoti veiklą pačioje Baltarusijos teritorijoje, opozicinėse veiklose dalyvaujantiems žmonės kyla pavojus būti įkalintais. Tradicinės opozicinės partijos yra nusilpusios, jų lyderiai įkalinti, jos sunkiai randa resursus ir būdus sėkmingai dalyvauti opozicinėje veikloje ir konkuruoti su „naująja opozicija“, susiformavusia 2020 metais.
Baltarusijos visuomenė šiuo metu patiria ryškų gyvenimo standartų kritimą. Įvairių apklausų duomenimis, gyventojai yra priversti mažinti savo išlaidas, dažnas yra priverstas taupyti maisto sąskaita, didžioji dalis populiacijos neturi jokių santaupų. Tad patraukli ekonominė opozicijos programa gali atlikti labai svarbų vaidmenį mobilizuojant visuomenę nuversti Lukašenkos režimą ir reikalaujant surengti naujus laisvus rinkimus taip pat ir dėl kritinės ekonominės situacijos.
Mūsų nuomone, Baltarusijos profesinės sąjungos išlieka vienu iš perspektyviausių demokratinės kaitos agentų. Todėl būtina, kad Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijos strategiškai komunikuotų, užkardydamos Lukašenkos plėtojamą naratyvą, kad demokratinė Baltarusija bus verčiama pereiti „šoko doktriną“, kuri lemtų Baltarusijos pramonės įmonių privatizaciją ir profsąjungų de facto sunaikinimą.
Taip pat verta advokatauti už tai, kad didžiosios pasaulio profsąjungos ir jų susivienijimai aktyviau keltų klausimą dėl profsąjungų lyderių ir narių paleidimo iš kalėjimų Baltarusijoje.
Iš apklausų ir pokalbių su ekspertais darytina išvada, kad labiausiai baltarusiai nenori karo. Nepalaikančių karo veiksmų skaičius siekia apie 70 procentų šalies gyventojų. Į tai taiko ir Lukašenkos propoganda, teigianti, kad tik dėl jo Baltarusijoje vis dar nevyksta karas.
Visgi, kaip jau minėta, de facto Lukašenkos režimas yra karo dalyvis. Labai svarbi išvada yra tai, kad jeigu Rusijos agresiją prieš Ukrainą palaiko didžioji dalis Rusijos gyventojų ir tai yra ne Putino, o Rusijos karas, situacija Baltarusijoje yra priešinga. Dalyvavimas kare yra išimtinai Lukašenkos režimo sprendimas, sklando gandai, kad to nepalaiko netgi pačios kariuomenės vadovybė.
Svarbu suprasti ir dar vieną dalyką. Pokalbiai su ekspertais ir anksčiau darytos apklausos rodo, kad didžioji dalis baltarusių neremia vakarietiškos geopolitinės orientacijos, nors po Rusijos karo Ukrainoje pradžios šios nuotaikos galėjo reikšmingai keistis. Daugumos ekspertų teigimu, baltarusių visuomenei šiuo metu patrauklesnis šveicariškasis neutralumo modelis.
Rytojus
Kaip jau minėta, dalyvavimas kare nėra Baltarusijos visuomenės valia. Tai – Lukašenkos režimo karas. Todėl, mūsų nuomone, net Lukašenkai atviriau įsitraukiant į karinius veiksmus, neverta analogiškai Rusijos pavyzdžiu visiškai apriboti Baltarusijos piliečių patekimo į Lietuvą. Tai svarbu ir siekiant įvaryti pleištą tarp baltarusių ir Rusijos Federacijos. Nepaisant to, opozicijos prioritetu turėtų išlikti, kai tai įmanoma, likti ir veikti pačioje Baltarusijoje.
Pagrindiniai mūsų siekiai bei reikalavimai ir toliau turėtų būti politinių kalinių paleidimas ir kankinimų nutraukimas, kalinių vaikų paleidimas, medicinos pagalbos politiniams kaliniams prieinamumas, licencijų advokatams, gynusiems politinius kalinius, atkūrimas bei realus teisinis piliečių reprezentavimas ir, žinoma, naujų laisvų rinkimų surengimas.
Būtini ir nauji sankcijų paketai. Šiuo metu sankcijos visai neliečia Baltarusijos „silovikų“, vykdančių represijas prieš savo liaudį, todėl jie jaučiasi neliečiami ir nesupranta savo atsakomybės. Būtina tai ištaisyti.
Ukrainai pasiekiant vis didesnių pergalių, Lukašenka greičiausiai bandys sušokti paskutinį savo daugiavektorinės politikos šokį. Neverta būti jo apžavėtais. Kadangi Lukašenkos režimas yra Rusijos sąjungininkas kare prieš Ukrainą, Ukrainos pergalė bus ir Lukašenkos režimo pralaimėjimas.
Kaip jau minėta, Ukrainai laimėjus karą, iš Baltarusijos turi būti išvesta Rusijos kariuomenė, valdžia su mandatu surengti naujus rinkimus perduota Cichanouskajai.
Mūsų lūkesčiai turi būti realistiški. Žinoma, svarbu remti provakarietiškos orientacijos opozicines jėgas. Bet, pirmiausia, svarbu, kad Baltarusijoje įvyktų laisvi demokratiniai rinkimai, o tauta pajustų, kad ji pati gali pasirinkti savo ateitį. Prorusiška demokratinė Baltarusija yra geresnė opcija nei Lukašenkos režimas.
Daugelio ekspertų nuomone, dėl Vakarų sankcijų prieš Rusiją net ir prorusiškiausi kandidatai turės ieškoti būdų, kaip mažinti priklausomybę nuo Rusijos. Bet tai būtų tik pradžios taškas. Mūsų nuomone, vakarietiškos geopolitinės orientacijos Baltarusija yra Lietuvos nacionalinio saugumo interesas, tad ties jos susikūrimu turi būti dedamos visos mūsų pastangos.
