Pasiruošimas savivaldos rinkimams įgauna pagreitį. Rinkimai yra svarbus Vilniaus miesto gyvenimo momentas, jų metu pasirenkama tolesnė sostinės raidos vizija. Vilniaus socialdemokratai kuria rinkimų programą – dokumentą, kuriame pateiks ateities viziją, kurią įgyvendins laimėję rinkimus. Renė Jakubėnaitė, Naujamiesčio poskyrio pirmininkė, įsitikinusi, kad programa turi būti sukurta iš pilietiškų vilniečių pasiūlymų. Poskyrio pirmininkė mato sektinų pavyzdžių, kaip visuomeninių organizacijų lyderiai keičia šalies gyvenimą. Renę Jakubėnaitę kalbino Aldona Jeleniauskienė.
– A.J. Kalbėjotės su Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidente, Pensininkų reikalų tarybos prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos aktyvia nare Grasilda Makarevičiene. Ko tikėjotės iš šio susitikimo ir ką išgirdote?
-R. J. Asociaciją sudaro 59 klubai, kurie veikia visoje Lietuvoje ir yra suformuoti pagal teritorinį principą. Vien Vilniuje yra 21 šią asociaciją atstovaujanti atstovybė, taigi, jos yra visose Vilniaus seniūnijose. Asociacija vienija 59612 narių, todėl problemos, pageidavimai ir šių žmonių nuomonė, perduota per asociacijos lyderę, manau, yra tiksli ir savalaikė. Juolab, kad dar birželio mėnesį Naujamiesčio poskyris pasiūlė Vilniaus socialdemokratų rinkimų programoje išskirti prioritetus – kultūrą ir socialinius reikalus. Šios sritys šiandien reikalauja ypatingo dėmesio, supratimo ir išmanymo.
Pagyvenusių žmonių skaičius sparčiai didėja visame pasaulyje, neišskiriant Lietuvos. Pokalbio metu išgirdau, kokių pageidavimų ir pasiūlymų partijoms turi pagyvenusių žmonių asociacijos nariai, ką norėtų matyti rengiamose programose. Asociacija tikisi, kad socialdemokratų programoje bus naujų ir konkrečių pasiūlymų sprendžiant socialinės srities problemas.
-A.J. Ar valdžios inicijuota pensijų reforma pagerins senjorų gyvenimą? Ką apie pensininko gyvenimą mano patys senjorai?
-R.J. Didelės dalies senjorų pensijos yra labai mažos. Todėl visur, kur susiduriama su papildomais mokėjimais, yra jaučiama nelygybė ir diskriminacija. Didelė ir skaudi problema pensininkams yra papildomi mokėjimai už gydytojų paskirtas procedūras. Asociacijos nariai jau seniai kelia klausimą, kad visiems pacientams poliklinikose ir ligoninėse tyrimai ir procedūros, jei buvo paskirti gydytojo, būtų atliekami nemokamai. Taip pat asociacijos nariai ne kartą kėlė reikalavimą, kad pensininkams, turintiems ne mažesnį kaip 30 metų darbo stažą, būtų sudarytos sąlygos gauti vieną kartą į metus nemokamą gydymą, nemokamą reabilitaciją sanatorijose.
Grasilda Makarevičienė ypač daug kalbėjo apie vienišų senjorų problemas, – žmonėms išgyventi finansiškai labai sudėtinga. Asociacijos lyderė įsitikinusi, kad tokiais žmonėmis turi rūpintis valstybė ir savivaldybės, skirdamos reguliarias vienkartines finansines paramas iš biudžeto. Ypač pagyvenusius žmones piktina, kad valstybės lėšos bus ,,perpumpuojamos“ į privačius II ar III pakopos fondus. Asociacijos nuomone, biudžeto lėšas turi tvarkyti tik valstybinės institucijos.
Asociacija tikisi, kad socialdemokratai inicijuos įstatymų pataisas daugeliu socialinių klausimų. Vienas iš jų dėl PVM. Pensininkai, įsigydami prekes, neturėtų mokėti PVM. Kadangi Lietuvoje pensijos yra mažiausios ES, pensininkai, pirkdami prekes ar mokėdami už paslaugas, iš savo mažos pensijos per PVM vėl atiduoda dalį savo lėšų valstybei. Pagyvenusių žmonių asociacija siūlo spręsti šį klausimą per atskirą įstatymą, kad su pensininko pažymėjimu žmonės galėtų įsigyti iš gaunamos pensijos daugiau prekių, jei jų įsigyjamos prekėms būtų skaičiuojamos be PVM.
– A.J. Iš vienos pusės valdžia privalo užtikrinti, kad vyriausybė imtųsi priemonių apsaugoti pensininkus nuo skurdo, iš kitos gi pusės, pridalijusi labai daug socialinių pažadų, ne viską vykdo?
-R.J. Diskutavome apie biudžeto lėšų švaistymą, nelogiškus įstatymus ir teisės aktus, kurie kai kuriais atvejais diskriminuoja pensininkus, vienišus pagyvenusius žmones. Asociacija yra svarsčiusi, kad negalima daugiau kaip 1,5 metų nedirbantiems darbingo amžiaus žmonėms mokėti pašalpų. Visuomenė neprivalo išlaikyti darbingo amžiaus žmonių, kai, tuo tarpu, nėra galimybių kelti pensijas ir mažinti pensininkų skurdo ribą. Pagal statistiką, Lietuvoje yra daug laisvų darbo vietų, kai kurių profesijų jau senokai jaučiamas trūkumas. Piliečiai, kurį laiką negaunantys darbo, turėtų ieškoti galimybių persikvalifikuoti, o ne būti visuomenės išlaikytiniais. Kuo toliau, tuo labiau biudžetas to nepakels.
Štai pensininkai ir elektronine bankininkyste mažai naudojasi ne dėl neišmanymo, o dėl to, kad bankai kelia ir kelia pervedimų mokestį. Asociacija tikisi, kad turėtų būti pensininkams pakeista šita sistema ir už atliekams bankines procedūras iš pensininkų nebūtų nuskaičiuojamas joks mokestis. Žinoma, jau ne kartą Asociacijos nariai įvairiuose forumuose ir diskusijose atkreipė dėmesį, kad reikia Lietuvai turėti komercinį Lietuvos banką, nes užsienio kapitalo bankų pelnas išvežamas iš Lietuvos, o tai Lietuvos biudžetui yra tik minusas.
Asociacija turi pasiūlymą keisti įstatymą dėl 2 proc. Gyventojų pajamų mokesčio skyrimo. Asociacija įsitikinusi, kad biudžetinės įstaigos, kurios gauna visą finansavimą iš biudžeto, negali gauti papildomų lėšų iš biudžeto. 2 proc. Gyventojų pajamų mokesčio turi būti skiriama tik nevyriausybinėms organizacijos, asociacijos, bendruomenėms. Juk visuomenė steigia įvairias organizacijas, kad galėtų realizuoti savo laisvalaikio, kultūros, bendruomeninės veiklos poreikius.
-A.J. Tai gal savivaldybė yra institucija, galinti išspręsti socialines problemas, padėti žmogui? Juk ji arčiausiai žmogaus?
-R.J. Vilniuje yra 21 seniūnija. Tačiau beveik visais klausimais vilniečiai turi važiuoti į Vilniaus savivaldybę (pagal vieno langelio principą). Daugeliui vilniečių tai sudaro daug nepatogumų dėl laiko ir atstumų. Logiškiausia būtų vieno langelio aptarnavimą įdiegti seniūnijose, žmonės visas paslaugas gautų pagal gyvenamąją vietą.
Grasilda Makarevičienė mano, kad savivaldybės turėtų daugiau dėmesio skirti socialinėms problemoms, ypač daugiavaikėms šeimoms. Asociacija siūlo, kad daugiavaikėms motinoms įstatymų tvarka būtų nustatyta nepilna darbo diena, nemažinant nustatyto atlyginimo. Taip pat iš biudžeto turi būti pilnai dengiamos lėšos už daugiavaikių šeimų vaikų dalyvavimą būreliuose, kitose popamokinėse ir kultūrinėse veiklose.
Asociacijos lyderė nuolat susiduria ir sprendžia neįgalių žmonių problemas. Vilniuje nepakanka dienos centrų žmonėms, turintiems psichinę negalią. Šeimos, artimieji, turintys tokių ligonių, susiduria su didžiausiomis problemomis, nes negali komfortabiliai jaustis išėję į darbą, kadangi artimieji, sergantys psichikos ligomis, likę namuose kelia didžiulį rūpestį. Tokių centrų steigimas turi būti vienas iš savivaldybės prioritetų. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad ypač Vilniuje didžiulės eilės, nepakanka vietų valstybinėse globos ir slaugos įstaigose. Savivaldybių tarybos būtinai turi spręsti šią problemą, juo labiau, kad visuomenė sensta, globos ir slaugos namų reikės daugiau.
Miestiečiams, ypač vilniečiams, labai svarbūs visuomeninio transporto klausimai. Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija yra teikusi pasiūlymą, kad nuo 2018 m. ketvirto ketvirčio Vilniuje visuomeniniu transportu galėtų naudotis visi vilniečiai, sulaukę 75 metų. Asociacijos narių nuomone, tai būtų didelis dėmesys pagyvenusiems žmonėms. Dabar Asociacija mano, kad nemokamas visuomeninis transportas būtų visiems, sulaukusiems 70-ies metų.
Šiukšlių kaina, pasak Grasildos Makarevičienės, irgi visiškai nelogiška. Šiukšlių kainą skaičiuoti nuo buto kvadratinių metrų, o ne nuo gyvenančių ar deklaravusių gyventojų skaičiaus, yra klaida. Pagyvenusių žmonių asociacija šį siūlymą jau buvo teikusi Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau dėmesio nesulaukė. ,,Šiukšlina ne kvadratiniai metrai, o žmonės“, – pokalbio metu juokavo ponia Grasilda.
-A.J. Kultūra yra neatskiriama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Kaip šiandien atrodo Vilniaus kultūra senjorų akimis ir ko trūksta, kad būtų geriau?
-R.J. Galiu pasidžiaugti, kad Asociacijos nariams rūpi Vilniaus kultūra, jie aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose, seka miesto kultūrinio gyvenimo pulsą. Senjorai pastebi, kad sostinėje aktyviai veikia daug bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, o susiburti jie neturi kur, savo renginiams turi nuomotis patalpas, sales. Vilniuje būtina įsteigti NVO ir bendruomenių namus. Ilgus metus buvo tikimasi, kad tokią funkciją atliks buvę profsąjungų rūmai (Tautos namai), tačiau dabar aiškėja, kad jie bus skirti tik profesionaliajam menui. Vilniuje tikrai yra ne viena vieta, kur bendruomenių namus galima būtų įkurti. Bendruomenių namų įkūrimas pasitarnautų visos visuomenės pilietiškumo ir bendruomeniškumo augimui, kultūros ir jos tradicijų puoselėjimui, įvairaus amžiaus vilniečių laisvalaikio praleidimui.
Vilniaus šeimoms labai aktualus vaikų užimtumas vasarą. Dauguma sostinės vaikų neturi kaimų ir senelių, negali ten atostogauti, būti gamtoje, pažinti krašto apylinkes, gyvai domėtis kraštotyra, vietinių liaudies meistrų kūryba ir t.t. Vasaros dienos centrų Vilniuje trūksta, dauguma iš jų yra mokami. Į atskirties mažinimo programas Asociacija siūlo įtraukti nemokamų stovyklų, nemokamų būrelių, užklasinės veiklos klubų veiklas, kurios būtų skirtos mažas pajamas gaunančioms ir daugiavaikėms šeimoms.
Nuotraukoje: Naujamiesčio poskyrio pirmininkė Renė Jakubėnaitė ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makarevičienė.
