2021 metais prasidėjusi energetikos kainų krizė palietė kone kiekvieną šalies gyventoją. Brangstant dujoms, brango ir elektra, o daugeliui šalies gyventojų jau dabar apmokėti sąskaitas už elektros energiją tapo misija neįmanoma. Matydami elektros energijos kainų kilimą į kosmines aukštumas, žmonės viltingai žiūri į Lietuvos valdžią ir tikisi kainų stabilizavimo veiksmų, tačiau panašu, jog pastaroji, net ir prasidėjus rudeniui, nesugeba grįžti iš vasaros atostogų.
Žmonių nerimas didėja sulig kiekviena nauja rudens diena. Nerimą kelia ne tik didėjančios elektros kainos, tačiau ir artėjantis šildymo sezonas, pavyzdžiui, tauragiškiams centralizuota šiluma nuo spalio mėn. 1 d. bus 2,3 karto brangesnė nei 2021 m. spalio 1 d. (buvo 4,12 ct/kWh, dabar 9,50 ct/Kwh).
Energetikos ministras iki šiol vengia kolegų iš opozicijos klausimų apie elektros biržos „Nord Pool“ taisyklių pakeitimus, kurie leistų sumažinti žmonėms sąskaitas. Taip ir neaišku, ką Vyriausybė daro, kad apgintų šalies gyventojus nuo atviro apiplėšinėjo. Elektros energijos kainos klausimą reikia spręsti šiandien, o ne po kelių savaičių ar mėnesių.
Šalies prezidentas, reaguodamas į kylančių elektros kainų iššūkius, nevienareikšmiai siūlo stabilizuoti kainą gyventojams ir užfiksuoti ją 0,24 eurų/kWh lygyje. Vietoje rimtų Vyriausybės kabineto veiksmų, viešoje erdvėje girdisi tik politiniai komentarai, neva prezidentas dairosi politinių dividendų, o siūloma kaina – nereali.
Nereali šiandien yra Vyriausybės nustatyta elektros energijos kainų kompensavimo tvarka, pagal kurią gyventojams kompensuojama tik 9 centai už 1 kWh, mokantiems didesniu tarifu nei 24 centai už kWh. Devynių (9) centų kompensacija vartotojams, kurie jau šiandien už elektros energiją moka po 66-75 centus už kWh (su visais mokesčiais), yra tarsi kompresas negyvėliui.
Nesusipratimu laikau ir valdančiųjų siūlymą kiekvienam namų ūkiui nustatyti kompensavimo ribą tik iki 150 kWh. Kompensacija būtų taikoma tik šiam, per mėnesį sunaudotam elektros kiekiui, o viršijus sunaudotos elektros energijos kiekį, kompensacija nepriklausytų. Tai, anot politikų, skatintų žmones taupyti.
Didesniems namų ūkiams, ar tiems, kas šildosi elektra arba dujų balionus pakeitusiems į elektros įrenginius, toks nesąmoningas pasiūlymas kelia nebe juoką, o varo į neviltį.
Priminsiu, valstybė skatino ir rėmė kieto kuro katilų keitimą į ekologiškus šilumos siurblius. Tūkstančiai namų ūkių pasinaudojo valstybės parama ir utilizavo kieto kuro katilus, o vietoje jų įsirengė elektros energiją naudojančius šilumos siurblius. Vien šiems gyventojams valstybė turėtų parengti atskirą kompensacijos paketą, o ne postringauti apie mėnesinę 150 kWh ribą.
Lygiai tas pats ir su gyventojais, kurie valstybės buvo skatinami įsigyti elektromobilius bei keisti dujų balionus elektrinėmis viryklėmis.
Kiekviena savivaldybė gali nusistatyti tvarkas, kurios leistų sutaupytas biudžeto lėšas panaudoti padedant sunkiausiai besiverčiantiems gyventojams. Kalbu ne tik apie naktį išjungiamą pastatų apšvietimą ar kitus miestams rekomenduojamus elektros energijos taupymo būdus, bet apie visuotinį taupymą.
