Vidaus reikalų ministerija (VRM) liepos pabaigoje, kai dar nebuvo pradėjusi galimai neteisėtai kolektyviai atstūminėti migrantus, papildė Valstybinį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (toliau – Planas). Iš pirmo žvilgsnio viskas suprantama – nauja situacija išryškino tam tikras problemines sritis, kurias reikia užlopyti.
Bet Plane ministerijoms ir valstybės institucijoms numatytos kelios konkrečios užduotys, o visa kita pavesta savivaldai. Tai pačiai savivaldai, kuri turėjo verstis per galvą pandemijos valdyme, nes centrinės valdžios palaikymo ir paramos verkiant trūko. Tai pačiai savivaldai, kurią šalies politinės partijos įsipareigojo stiprinti pasirašydamos prezidento inicijuotą memorandumą. Valdantieji jį taip pat pasirašė, bet panašu, jog pamiršo, kad stiprinimas susideda ne tik iš atsakomybės perkėlimo, bet ir papildomų finansų.
Taigi, savivaldybėms tenka atlaikyti daug, jos vykdo valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo (toliau – operacijų vadovas) ir valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (toliau – operacijų centras) nurodymus. O ką veikia kitos valstybės institucijos? Plane joms tokių nurodymų nerasime, tad gal tokių nurodymų jos ir nevykdo? O galbūt be savivaldybių kitų ministerijų ir įstaigų Lietuvoje nebeliko? Klausimų daug, atsakymų nėra, tad lieka tik spekuliuoti – gal taip norima „nusodinti“ savivaldą ir parodyti, kas laukia tų, kurie neklauso ir nepasitenkinimą reiškia tiek viešai, tiek privačiai? Nebūtų pirmas kartas, kai šią valdančiąją daugumą sudarančios partijos su jais nesutinkančius laiko valstybės priešais.
Kad situacija valdoma kreivai ir šleivai rodo ir tai, jog tvoros bei palapinių statybose figūruoja ugniagesiai. Gal VRM atrodo, jog ugniagesių turime per daug ir savo tiesiogines funkcijas jie atlikti suspėja? Panašu, kad realybė kitokia – 3 metus iš eilės gaisruose žūva vis daugiau žmonių, sužeistų gaisruose – daugiausiai per keturis metus. Ugniagesiai ir taip neturi galimybių tinkamai vykdyti savo funkcijas, o dabar juos dar labiau apkrauna. Jeigu VRM bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nesuvokia ugniagesių pareigų, tegul pabando atsakyti į klausimą – kas atsakys už neišgelbėtus, sužeistus ar žuvusius žmones gaisro metu?
Gal taip norima „nusodinti“ savivaldą ir parodyti, kas laukia tų, kurie neklauso ir nepasitenkinimą reiškia tiek viešai, tiek privačiai?
Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tik trečią mėnesį nuo migrantų srautų išaugimo pradėjo veikti procese, tik tuomet imta kalbėti apie socialinius migrantų poreikius. Ar iki tol buvo tikimasi, kad jokių paslaugų jiems neprireiks?
Finansų ministerija taip pat veikia kitame pasaulyje. Savivaldybės priverstos imti paskolas kasdienei veiklai finansuoti arba stabdyti jau vykdomas veiklas tam, kad galėtų įgyvendinti operacijų vadovo nurodymus užtikrinti bent jau bazinių atvykusių asmenų poreikių patenkinimą, o Finansų ministerija šias išlaidas kompensuos vėliau. Nejau neįmanoma iš anksto skirti tam tikrą sumą remiantis preliminariais skaičiavimais bei prognozėmis? Ar taip nepasitikima savivalda, kad bijoma, jog ji kažin kur pabėgs su maišu pinigų?
Vadovaujantis Planu, pritrūkus resursų kreipiamasi tarptautinė pagalbos, kuri, šiuo atveju, ėmė keliauti į Lietuvą, kai čia buvo 1500-2000 migrantų. Tai reiškia, kad valstybės rezervas visiškai nebuvo paruoštas – nebuvo kur apgyvendinti 2000 asmenų! Tuo tarpu prieš 3 metus patvirtintas branduolinės avarijos likvidavimo planas, kuriame numatyta evakuoti 20 tūkstančių gyventojų iš Astravo atominės elektrinės poveikio zonos. Kaip tikrovėje būtų buvę šios elektrinės avarijos atveju? Panašu, jog būtų buvusi katastrofa.
Savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose numatytas laikinas evakuotųjų apgyvendinimas. Savivalda didžiąją dalį šių asmenų – kaip matome dabar – numačiusi apgyvendinti mokyklose ar kitose ugdymo įstaigose. Logiška, nes kitų laisvų, sutvarkytų ir paruoštų patalpų neturi. Tačiau apgyvendinimą numatytą įgyvendinti per 24-72 valandas, o ne 24-72 paras, kaip vyksta su migrantais. Jei bus evakuojami 20000 asmenų iš Astravo kaimynystės ir jie visi apgyvendinami mokyklose – ugdymo procesas bus sužlugdytas atitinkamam moksleivių skaičiui. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šioje vietoje turėtų užimti daug aktyvesnę poziciją.
Ar taip nepasitikima savivalda, kad bijoma, jog ji kažin kur pabėgs su maišu pinigų?
Apibendrinant pamąstymus dėl Plano peršasi viena išvada. Nors jį prieš dešimt metų patvirtino Andriaus Kubiliaus vyriausybė, panašu, kad I. Šimonytės vadovaujamas ministrų kabinetas pirmtakų klaidų taisyti neskuba. Šiai dienai galiojantis Planas nėra tinkamas efektyviam ekstremaliųjų situacijų valdyme. Į tokių situacijų valdymą ir pasekmių likvidavimą turi būti įtrauktos visos ministerijos ir valstybės institucijos, numatyti visas ekstremaliųjų situacijų rizikas, grėsmes ir konkrečias priemones procesų valdymui bei atitinkamus resursus.
Plano nelogiškumą patvirtina ir dabartiniai VRM veiksmai, kuomet su vidaus reikalų ministre, Valstybinės ekstremaliųjų situacijų komisijos (VESK) pirmininke, Ekstremaliosios situacijos operacijų vadove A. Bilotaite priešaky, nesugeba nuosekliai vykdyti Plane ir operacijų centro nuostatuose apibrėžtų funkcijų. Stebina ir veikti pradėjęs neaiškus Jungtinis situacijų stebėsenos (vertinimo) centras? Kas tai? Kokios funkcijos, atsakomybės? Kur VESK posėdžiai, kur operacijų vadovo sprendimai, kur operacijų centro veikla, susijusi su migrantų sukeltos ekstremaliosios situacijos valdymu? Sunkiai, tačiau galima rasti tris VESK posėdžių protokolus, o daugiau – jokios kitos oficialios informacijos.
Jau kelis mėnesius Lietuva gyvena migrantų srautų nuotaikomis, tačiau oficialios institucijos sugeba parengti vos tris protokolus? Kodėl neveikia Plane nustatyta tvarka dėl viešosios informacijos visuomenei teikimo? Kai nėra aiškios ir oficialios institucijų pozicijos klesti sąmokslo teorijos, o kasdieniai ir prieštaringi A. Bilotaitės pasisakymai dėl migrantų kelia ir nuostabą, ir paniką visuomenėje.
Turime Covid-19, turime migrantus. Turime VRM ir civilinę saugą su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu. Tikėkimės, jog tai bus ypač vertingos pamokos Lietuvai, iš kurių bus pasimokyta ir ateityje turėsime šiuolaikišką, gyventojų saugumu ir valstybės institucijų pasirengimų nelaimėms besirūpinančią instituciją.
