Po kritiškų Valstybės kontrolės išvadų, paskelbtų 2021 m. kovą, jog „budinčių ugniagesių skaičius ir jų aprūpinimas įranga neatitinka minimalių reikalavimų“ bei skambių vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės pareiškimų, kad priešgaisrinė sauga ministerijoje yra prioritetas numeris 1, praėjo pusantrų metų. Kas nuveikta šiuo klausimu?
O gi Vidaus reikalų ministerija (VRM) pasirinko baltarusišką Lukašenkos sistemos modelį – planuoja ugniagesių komandas atimti iš savivaldybių ir prijungti prie VRM, prie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD). Konservatorių valdomose savivaldybėse išplatintos pilotinio projekto modelio gairės, joms prašoma pritarimo ir, kadangi tokie planai yra beveik vien tik „konservatoriškose“ savivaldybėse, akivaizdu, jog sprendimas yra nuleistas per partinę liniją iš viršaus – pasiūlymas, kurio negalima atsisakyti. Sulaukus pritarimo pilotinį projektą planuojama pradėti nuo sausio 1 dienos.
Pasirinktas niekuo nepagrįstas, neefektyvus ir ypač finansiškai reiklus veiklos modelis. Toks, kuris egzistuoja Baltarusijoje, bet ne Europos Sąjungos šalyse. Seimo Audito komitetui pateikti preliminarūs skaičiavimai rodo, jog projektui įgyvendinti 10 metų laikotarpiui reikės beveik 0,5 mlrd. eurų. Pinigų neskirta, tačiau apjungimo ir ugniagesių komandų naikinimo mechanizmas paleidžiamas. Idėja stumiama nekreipiant dėmesio į tai, kad Vyriausybės programos 14 punktas skelbia: „Savivaldai suteiksime daugiau galių, perleisime daugiau šiuo metu centralizuotai atliekamų funkcijų. Skirsime daugiau dėmesio papildomų investicijų pritraukimui į regionus.“
VRM ir PAGD klerkai, slėpdami akis ir vengdami atviro dialogo su visuomene, ignoruoja Vyriausybės programos nuostatas, veikia paslapčia, ignoruoja savivaldos atstovų siūlomą pažangų Vakarų Europos ar skandinavišką modelį nekreipdami dėmesio į tai, jog savivaldybių siūlomas modelis yra žymiai ekonomiškesnis ir modernesnis – preliminariais skaičiavimais, pastariesiems modeliams įdiegti gali reikėti iki 30 milijonų eurų mažiau.
Seimo Audito komitetui pateikti preliminarūs skaičiavimai rodo, jog projektui įgyvendinti 10 metų laikotarpiui reikės beveik 0,5 mlrd. eurų.
Panašią centralizacijos reformą įgyvendinusi Latvija jau gailisi savo sprendimo – šalis jau keletą metų yra „lyderė“ Europos Sąjungoje (ES) tarp gaisrų sukeltų nuostolių ir pražudytų žmonių. Tuo tarpu Lenkijoje situacija yra visiškai priešinga – ugniagesių komandų kiekis, skaičiuojant 10 tūkst. gyventojų, yra 3-4 kartus didesnis nei Lietuvoje, todėl žuvusiųjų ir nuostolių skaičius vienas mažiausių ES.
Kaip atrodytų VRM siūlomas modelis? Prie 80 valstybinės priešgaisrinės tarnybos komandų planuojama prijungti 280 savivaldybių ugniagesių komandų, o tai lyg bandyti paltą prisiūti prie sagos. Daroma atvirkščiai nei sako elementari logika ir Valstybės kontrolės išvados – pastaroji nustatė, kad būtent valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo sistema nesusitvarko su savo uždaviniais, didžiąja dalimi nesilaikoma priešgaisrinės saugos standartų.
Pasirinktas ypač ydingas baltarusiškas modelis, o ne Vakarų Europoje ar Skandinavijoje egzistuojanti sistema, kur priešgaisrinė tarnyba priklauso tik savivaldai arba egzistuoja mišri sistema. Tik VRM iniciatyva planuojama mažinti konstitucines savivaldos galias, nežiūrint į tai, jog pati ministerija teigia siekianti regionų plėtros ir įvairiapusiško jų savarankiškumo. Be dialogo ar diskusijos. Tuo tarpu Lietuvos savivaldybių asociacija dar 2021 m. apklausė merus ir dauguma savivaldybių nepritarė tokiam modeliui. Savivalda nori ir privalo būti visapusiškai savarankiška ir pilnavertė.
Ministrė A. Bilotaitė važinėja po regionus, susitikimuose su savivaldybių ir institucijų atstovais kalba apie būtinybę reformuoti patį PAGD ir visą sistemą, bet idėja tik pateikiama gražiai. Kas gi šiuo klausimu iš tikrųjų nuveikta?
Tik VRM iniciatyva planuojama mažinti konstitucines savivaldos galias, nežiūrint į tai, jog pati ministerija teigia siekianti regionų plėtros ir įvairiapusiško jų savarankiškumo.
Susipažinus su paviešintu „nauju“ Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybinės gelbėjimo tarnybos struktūros pertvarkos projektu galima konstatuoti, kad tai tik gražiai bandomas pridengti akių dūmimas ir papildomi 100 etatų biurokratijai eilinių ugniagesių etatų sąskaita. Bet PAGD gretos 2020 m. pasipildė 200 naujų etatų – kam reikalinga papildoma plėtra? Pamirštamos ir Valstybės kontrolės išvados: valstybinę priešgaisrinę tarnybą sudaro 2700 ugniagesių ir 1500 biurokratų, administratorių. Tuo tarpu savivaldybės ugniagesių sistemą sudaro 2500 ugniagesių ir tik 114 administracijos etatų.
Valstybės kontrolės išvadose aiškiai nurodyta – būtina esminė teisinė ir struktūrinė sistemos reforma ir jokiu būdu ne savivaldybių ugniagesių skaičiaus mažinimas ir valstybinės biurokratų armijos didinimas. Kyla pagrįstas klausimas, ar Vidaus reikalų ministrė ir jos politinio pasitikėjimo komanda nuoširdžiai nesupranta, ką privalu įgyvendinti? O gal juos tiesiog sėkmingai išdūrinėja buvusios vyriausybės statytiniai, iki šiol dirbantis VRM struktūrose?
Socialdemokratai pritaria šios Vyriausybės programos 14 punkto nuostatai, jog „žmonės turėtų galimybę susikurti savo gyvenimo kelią nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Šį siekį padės įgyvendinti gerai veikianti infrastruktūra, efektyvus judumas, darbo vietos, švietimo, mokymo ir verslumo galimybės, taip pat prieiga prie gerovės paslaugų regionuose“, pasisako už savivaldos teisių ir galių didinimą, už investicijas į regionus. Pasisako už pažangų Vakarų Europos arba skandinavišką priešgaisrinės ir gelbėjimo sistemos modelį mūsų šalyje. Tačiau nesupranta, kodėl valdantieji deklaruoja ir tvirtina viena, o daro ir elgiasi priešingai. Kodėl taip įžūliai meluoja visuomenei.
