„Atsiprašome, Kaunas laikosi vertybinės politikos!“ – toks naujas ženklas turėtų stovėti Kauno miesto gatvėse, aikštėse, parkuose ir prie įvažiavimų į miestą. Kad Kaunas tvarkosi, kad jau daug metų gyvename nesibaigiančiame, už mūsų visų pinigus nekokybiškai daromame remonte, žino ne tik automobilių kamščiuose dūstantys kauniečiai.
Milijonais mokesčių mokėtojų eurų „šeriama“ isteriška viešųjų ryšių akcija sulaukė atgarsio ir už Kauno ribų: puikiuosius viešųjų ryšių šedevrus – atsiprašymo už nepatogumus ženklus –kopijuoja visi, kas netingi.
Tačiau Laikinoji sostinė yra garsi ne vien tuo, kad elementarius ūkinius darbus sugeba nudirbti itin brangiai ir garsiai (kažkodėl puikiai besitvarkantis Birštonas apie tai netrimituoja visai šaliai) – visai neseniai Lietuvą pribloškė žinia apie Kaune vykdomą savitą vertybinę politiką.
Miestas tikrai pasikeitė – gražėja infrastruktūra, vienu metu daugybėje vietų vyksta statybos darbai, atsinaujino miesto centras, naujai išasfaltuota viena kita didesnė gatvė, Nemuno saloje žalius plotus pakeitė kranai bei ekskavatoriai ir t.t.
Atrodytų puiku, ko daugiau gali norėti? Bet ar tikrai? Ar tikrai kauniečiui reikia tik trinkelių miesto centre? Mano supratimu, šiuo metu mes turime gražų apvalkalą ir ganėtinai tuščią vidų. Gal reiktų sprendimų, skirtų patogesniam kauniečių gyvenimui? Pavyzdžiui, šaligatvių Vilijampolėje? Gal asfaltuotų gatvių miesto viduryje? Tame pačiame Vilijampolės mikrorajone ne viena gatvė – žvyrkelis (jei pats nebūčiau matęs, netikėčiau, kad taip gali būti). Gal naktinio viešojo transporto, nemokamo viešojo transporto, ar elementariai greitesnio, efektyvesnio viešojo transporto? Gal norime kamščius mažinančių sprendimų? Ar tikrai tik trinkelizacija yra dabartinės Kauno savivaldybės prioritetas?
Mano supratimu, šiuo metu Kaune mes turime gražų apvalkalą ir ganėtinai tuščią vidų.
Panašu, kad taip. Trinkelizacija yra dabartinės Kauno miesto savivaldybės vertybinės politikos kryptis. O kaip kitaip Kauno miesto administracijos direktorius „užsidirbs“ 170 nekilnojamojo turto objektų ir „slovikėlį“ smulkių – 140 tūkstančių eurų? Rengdamas kultūrinius renginius? Gerindamas susisiekimo paslaugas? Baikit, nemanau.
Reikia projektų – reikia trinkelių! O projektai nebūtinai turi būti naudingi miestiečiams, nebūtinai ten, kur yra problemos. Kas gi matys tą naują trinkelę kažkur kiemuose? Geriau statyti naują didžiulį pastatą miesto centre ar sumąstyti kokį viaduką per 6–to forto žiedą. Svarbiausia, kad projektas atitiktų Kauno miesto vertybinę politiką – laimėtų tinkama įmonė, kuriai netikėtai labai labai pradėjo sektis Kaune (turbūt sutapimas), pildytųsi „slovikėlis“ ir nuosavų nekilnojamojo turto objektų sąrašiukas. Viskas. Jei kriterijai atitinka – miestiečiui to reikia.
Svarbu, kad viskas judėtų tyliai ir ramiai. Nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei meras nieko nemato, nieko nežino. 170 nekilnojamojo turto objektų pas pavaldinį, 140 tūkstančių „taupyklėje“, viską laiminti viena įmonė ir meras nieko nežino, neįtaria. Gerai, matyt, retai bendrauja, retai darbe būna, darbuojasi nuotoliniu būdu.
Yra ir daugiau pavyzdžių, kaip Kaune sekasi „teisingoms“ įmonėms. Dar visai neseniai Specialiųjų tyrimų tarnyba kratė savivaldybės kontroliuojamą Kauno butų ūkį, kurio vadovai nusprendė, kad bendrovei geriausia pirkti automobilius – kaip netikėta – iš mero sūnaus Šarūno Matijošaičio įmonės „Autovici“.
Dabartinės Kauno valdžios vertybinė politika labai pasijuto ir teroristams užpuolus Ukrainą. Ilgai delsta nutraukti bendradarbiavimą su fašistinių režimų miestais Rusijoje ir Baltarusijoje. Tai nesvarbu? Taip, tokie sprendimai niekaip nepapildys pinigų stiklainio, tad, matyt, nėra prioritetas. Bet kur moralė? Kur elementarus solidarumas ir supratimas? Kur ta viešųjų ryšių komanda, kuri ženklus kepa? Kodėl sostinė šioje vietoje septynmyliais žingsniais nuskuodė į priekį?
Dabartinės Kauno valdžios vertybinė politika labai pasijuto ir teroristams užpuolus Ukrainą.
Kaune vertybinė politika kitokia. Ją puikiai iliustruoja mero bei jo šeimos verslas teroristinėje valstybėje. Gal galima suprasti, kad nėra paprasta uždaryti gamyklą, tam reikia laiko, bet tiek veiksmai, tiek komunikacija rodo, kad „slovikėlis“ pinigų yra svarbiau. Ir nesvarbi nei opozicijos, kuri Kaune turi kovoti teismuose dėl papildomų sekundžių ilgesniems pasisakymams tarybos posėdžio metu, nei miestiečių nuomonė.
Svetimus pinigus skaičiuoti lengva, suprantu, bet jei jau esi politikas, jei jau esi pirmas žmogus mieste, moralės, žmogiškumo klausimus reikėtų laikyti prioritetiniais. Dabar eilinį kartą rodoma, kaip nusispjaut į viską, kas neatneša pelno.
Mano subjektyvia nuomone, dabartinė Kauno miesto valdžia išsikvėpė. Išsikvėpė ideologiškai, išsikvėpė morališkai, kažkiek, matyt, pavargo. Ir tai nenuostabu – visus sprendimus priima grupelė žmonių, o kitų nuomonė ir veikimo galimybės yra apribotos. Tikrai nenoriu, kad miestas vėl panirtų į stagnaciją, bet akivaizdu, jog pradeda trūkti balanso tarp trinkelizacijos ir realių naudų miestiečiui. Vis smarkiau sukamasi į sau naudingą „vertybinę“ politiką ir nusisukama nuo sprendimų miestiečių naudai. Vietoj parko – automobilių stovėjimo aikštelė, vietoj patogaus susisiekimo – didesni parkavimo vietų mokesčiai arba nauji draudimai, vietoj švaresnio, ekologiškesnio miesto – spūstys dėl amžinų remontų ar prastos infrastruktūros, jos trūkumo.
Linkiu miesto valdžiai atnaujinti požiūrį, atrasti naujas vertybes, o miesto galvai priimti ne tik stiklainio turiniui naudingus sprendimus bei galų gale nutraukti verslo ryšius su teroristine valstybe.
