Savo gyvenimiška filosofija, mintimis ir požiūriu Ruslanas Baranovas nė iš tolo nepanašus į garsųjį Diogeną, gyvenusį statinėje ir garsėjusį kandžiomis replikomis. Ir nors Ruslanas viešoje erdvėje yra ne kartą sakęs arba rašęs, kad „filosofas ir filosofija Lietuvoje beveik niekada nesulaukia rimto klausimo nei iš visuomenės narių, kurie tam tiesiog nėra pasiruošę, nei iš pačios filosofijos“, surizikavau pakalbinti jaunąjį bendramintį ir talentingą filosofą.
Informacijos viešojoje erdvėje apie Ruslaną yra daug. Jo atsiliepimai apie perskaitytas šiuolaikinių autorių knygas, recenzijos, moksliniai ir publicistiniai tekstai, o ir pati Ruslano asmenybė traukia nuoširdumu ir savita pasaulėžiūra. Ne tik skaityti, bet ir klausytis Ruslano yra įdomu. Jo viešose paskaitose persipina svarstymai apie demokratiją, politiką, etiką ir tapatybę įvairovės pasaulyje, daug vietos skiriama diskusijoms laisvės, politinio ir kultūrinio tapatumo temomis.
Ruslanas Baranovas gimė ir augo mažame Kalviškių miestelyje, netoli Vilniaus, mokėsi Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje. Šiuo metu – Vilniaus ir Turino universitetų filosofijos doktorantas, keletą metų mokęs vaikus filosofijos Vilniaus Valdorfo ir Karalienės Mortos mokyklose. Jis yra aistringas krepšinio gerbėjas ir žaidėjas, taip pat vienas iš el. žurnalo doxa.lt bendraįkūrėjų ir redaktorių.
Viskas kyla iš to, kokios tavo pamatinės vertybės ir tikslai.
– Esate filosofas. Kokie klausimai Jums taip nedavė ramybės, kad iš pradžių pasukote į filosofiją, o dabar jau ir į politiką?
– Nors šiandien filosofija užima centrinę vietą mano gyvenime, tiesą sakant, ji nebuvo mano pirmasis pasirinkimas stojant. Žvelgdamas atgal, pastebiu, kad mane visada domino pasaulio ir visuomenės pažinimas. Mokykloje gerai sekėsi matematika, tačiau kiti gamtos mokslai kažkaip „neprilipo“. Taip ir likau su filosofija, politikos mokslais ir psichologija. Manau, tarp pasirinkimų būčiau įtraukęs ir sociologiją, bet mažai apie ją težinojau.
– Kokių privalumų įžvelgėte Socialdemokratų (LSDP) partijoje, kad išsirinkote būtent ją? Ar šios partijos gyvenime ir veikloje atradote Jums patrauklios filosofijos?
– Tiek, kiek esu politiškai sąmoningas, visada buvau kairiųjų politinių pažiūrų. Nuo 2009 m., savo aštuonioliktojo gimtadienio, rinkimuose nė karto nepajutau, kad kuri nors partija atstovautų mano pažiūras. Kai LDSP pirmininku tapo Gintautas Paluckas, o partija paskelbė grįžtanti prie socialdemokratinių vertybių ir politikos, prie jos prisijungiau ir aš. Dabar esu Vilniaus socialdemokratas. Žinau, kad yra nemažai kairiųjų pažiūrų žmonių, kurie įdėmiai seka partijos veiklą ir laukia, ar deklaruotas grįžimas prie kairiosios politikos bus įgyvendintas, partijai esant valdžioje.
– Skaičiau Jūsų straipsnį apie dirbtinį intelektą. Tekste rikiuojasi eiliniam skaitytojui sunkiai suprantamos sąvokos – materijos vitalumas, nenuspėjamumas, energijos valgomumas, marguliškas žvelgimas ir t. t. Kaip su Jumis susišneka draugai (ne) filosofai? Gal egzistuoja kažkoks specialus susikalbėjimo žodynas? O gal gyvenime, kai Jūsų nekankina egzistenciniai klausimai, esate daug paprastesnis?
– Išaugau paprastoje šeimoje, Vilniaus rajone. Turbūt tai ir lėmė, kad bendraudamas su bet kokį žodyną ar gyvenimo patirtį turinčiais žmonėmis, nesusiduriu su problemomis. Tai padėjo ir dirbant su vaikais mokykloje.
Kalbant plačiau, sąvokų „sudėtingumas“ yra konteksto reikalas. Įsivaizduokite automobiliais nesidomintį pilietį, kalbantį su automechaniku. Automechanikas moka daugybę žodžių, gali tiksliai apibūdinti visas žarneles ir varžtus. Visgi, automechanikų nieks nekaltina kalbant sudėtingai. Iš dalies taip yra dėl to, kad mechanikas, priešingai nei mokslininkas ar menininkas, visada gali besti pirštu ir pasakyti „va šitas“.
Kita vertus, kai rašau tekstą moksliniam žurnalui ar kultūrinei spaudai, nesitikiu, kad jį supras visi žmonės. Rašau tiems, kurie žino, kas yra Lina Margulis ar vitalumas. Taip galiu perteikti tai, ką noriu pasakyti. Kai dirbau mokykloje, mokiniams turėjau aiškinti kiekvieną sąvoką ir mintį, nieko nepraleisdamas. Viskas priklauso nuo to, kur ir su kuo kalbi.
– Pakalbėkime apie didelius politikų lūkesčius ir neišsipildžiusias viltis iš filosofinio taško. Įdomi Jūsų nuomonė, kokių pagrindinių savybių reikia politikui, kad jis galėtų užkariauti rinkėjų širdis. Ar turite imponuojančių pavyzdžių? Kuris politikas Jus šiandien ,,veža“?
– Tiesą sakant, šis klausimas domino filosofus nuo pat filosofijos pradžios. Jam ypač daug laiko skyrė senovės graikų filosofas Platonas, viename savo dialogų klausęs, kokią sritį turi išmanyti politikas. Manau, šiandien daugelis atsakytų, kad tai yra ekonomika. Kalbant apie politikų savybes, nėra vieno filosofinio taško, iš kurio žvelgiama. Pavyzdžiui, konservatoriams atrodo, kad politikas turi būti nuosaikus, vengiantis kraštutinumų, gerai išsilavinęs ir mėgstantis pajuokauti. Bet, jeigu tau rūpi šiandieninė ekologinė krizė ir tu nori pasiekti bent jau tai, dėl ko valstybės sutarė, priimdamos „Paryžiaus klimato kaitos susitarimą“, su nuosaikumu tau, tikriausiai, nebus pakeliui. Tad viskas kyla iš to, kokios tavo pamatinės vertybės ir tikslai.
Viena iš šiandien įkvepiančių politikių būtų Alexandria Ocasio-Cortez. Ji protinga, tiksli ir stengiasi kalbėti apie tikrąsias problemas, o ne tas, kurios dominuoja žiniasklaidoje. Turbūt, antroje vietoje būtų Bernie Sandersas. Gaila, kad Europos kairė šiandien neturi pirmo ryškumo veidų.
– Ar tie, kurie daugiausiai kalbėjo ir kalba apie pensijas, visokias išmokas, vaiko pinigus visada gali tikėtis sėkmės? Juk tai daugeliui aktualios temos, galinčios papirkti savo svarbumu…
– Ir taip, ir ne. Kaip parodė LR prezidento rinkimai, apie stiprią gerovės valstybę šiandien kalba visi. O visi laimėti negali. Kita vertus, jei pažiūrėsi į rinkimų istoriją Lietuvoje, visada buvo ir yra politinių jėgų, apeliuojančių į šitas problemas. Bet visos tokios partijos ar judėjimai turi labai ribotą „galiojimo laiką“. Puikiai pasirodo, o paskui leidžiasi į 5-7 procentų zoną, kol galop išnyksta.
Reikėtų ieškoti kitokių būdų, kaip pristatyti tai, kas svarbu. Pateikti pozityvią viziją su daugiau konkrečių pasiūlymų, o ne tik bandyti spręsti tai, kas atrodo svarbiausia visuomenės akyse.
– Ar prognozuojate, kaip išsidėstys politinės jėgos po 2020 m. rinkimų į LR Seimą? Kokios filosofinės mintys kirba Jūsų protingoje galvoje? Ar Lietuvos socialdemokratų partiją gali lydėti sėkmė ir ko reikia tai sėkmei pasiekti?
– Daug kas priklauso nuo to, kaip suprasime sėkmę. Jei tikėsime reitingais, šiandien nė viena partija nelaimėtų reikšmingos daugumos. Jeigu socialdemokratai, konservatoriai ir „valstiečiai“ bus trys daugiausiai balsų laimėjusios partijos, valdančiosios koalicijos sudarymas bus labai problemiškas ir rizikingas visoms trims politinėms jėgoms. Visgi, žinant Lietuvos politinį gyvenimą, dar turėtume sulaukti naujų politinių partijų, intrigų ir įvykių, kurie gali viską stipriai pakeisti.
– Ateidamas į politiką turėjote drąsių svajonių? Ar jau pajudėjo traukinys link jų išsipildymo?
– Šiuo metu rašau daktaro disertaciją Vilniaus Universiteto Filosofijos institute ir mano didžiausios svajonės susietos su tuo. Į LSDP atėjau, kad galėčiau padėti kairiajai politikai Lietuvoje paprastuose dalykuose. Su Vilniaus skyriaus bičiuliais renku parašus, nešioju agitacinę medžiagą, stebiu partijos vidinį gyvenimą.
– Pabaigai norisi paklausti apie šeimą. Jūsų facebook sienoje puikuojasi nuostabios vestuvinės nuotraukos, kuriose Jūs ir žmona. Neseniai vedėte, sveikiname Jus ir džiaugiamės. Esate laimingas? O gal tai per daug filosofinis klausimas?
– Ačiū už sveikinimus, taip, šiuo metu esu laimingas!
Parengė Aldona Jeleniauskienė
Nuotraukos iš asmeninio R. Baranovo albumo
