Seimas ėmėsi svarstyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisas, kurios įpareigotų visuomeninį transliuotoją rodyti kur kas daugiau laidų su titrais arba verčiamų į gestų kalbą, taip pat LRT būtų įpareigotas dalį laidų pritaikyti regos negalią turintiems žmonėms – įgarsinti rodomus vaizdus.
Pataisų dėl titrų iniciatorė socialdemokratė Raminta Popovienė sako, kad Lietuvoje klausos negalią turintiems žmonėms kol kas pritaikyta tik apie 5-6 procentus visų transliuojamų TV laidų.
„Europos Sąjungos šalyse kurtiesiems pritaikytų laidų su titrais transliuojama nuo 20 iki 100 procentų. Panaši yra ir laidų su vertimu į gestų kalbą situacija, o regėjimo negalią turintiems žmonėms pritaikytų laidų, kur būtų įgarsinimu nupasakojami vaizdai, Lietuvoje iš viso nėra. Mūsų kurtieji tikrai turi pernelyg mažai galimybių gauti informaciją, o juk kalbame apie jų teises ir integraciją. Pagaliau, jie juk yra tokie pat mokesčių mokėtojai kaip ir mes”, – sako Seimo narė R. Popovienė.
R. Popovienės kartu su darbo grupe parengtame įstatymo projekte numatyta, kad LRT TV programos su lietuviškais titrais sudarytų ne mažiau kaip pusė viso transliavimo laiko, laidos verčiamos į lietuvių gestų kalbą – ne mažiau kaip penktadalio viso transliavimo laiko, programos, pritaikytos regos negalią turintiems asmenims, – ne mažiau kaip dešimtadalio viso transliavimo laiko.
Pagal pateiktą projektą, visuomeninis transliuotojas įstatymu būtų įpareigotas laipsniškai kasmet didinti neįgaliesiems pritaikytų laidų kiekį, kol bus pasiektas numatytas įstatymo pataisoje.
Ketvirtadienį parlamentarai LRT įstatymo pataisoms po pateikimo pritarė bendru sutarimu, į Seimo plenarinių posėdžių salę jos turėtų sugrįžti pavasario sesijoje.
