Šiandien, ketvirtadienį, Seimas pateikimo stadijoje pritarė Socialdemokratų partijos frakcijos narės prof. Vilijos Targamadzės, kartu su kitais frakcijos nariais, registruotam Švietimo įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo pradiniame ugdyme ir, esant poreikiui, kitose bendrojo ugdymo mokyklos pakopose, būtų įteisintas kompleksinis visos dienos mokyklos modelis.
Kaip teigiama įstatymo pakeitimo projekte, pradinis ugdymas gali būti derinamas su neformaliuoju vaikų švietimu, o visos dienos mokyklos tikslas – sudaryti sąlygas „kokybiškam, socialiai teisingam ir lygias galimybes užtikrinančiam visapusiškam kiekvieno vaiko ugdymui(si) visą dieną saugioje aplinkoje.“
„Šis pasiūlymas yra nukreiptas į visos dienos vaikų užimtumą. Tai apima ir formalų švietimą, pamokas, ir neformalų ugdymo procesą, kultūrinius renginius ir panašiai. Visos dienos mokyklos poreikis labiausiai išreikštas vaikams nuo 6 iki 11 metų, prastesnėje socialinėje situacijoje esantiems bei specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams.
Šiais pakeitimais sumažintume skirtumus tarp vaikų pasiekimų, kuriuos sukuria nepalanki mokinio šeimos socialinė, ekonominė, kultūrinė aplinka. Mokiniai mokykloje galės pasirengti pamokoms, ugdysis socialines, emocines bei kitas kompetencijas ir pats ugdymo procesas taps universalesniu“, – teigia pataisų iniciatorė V. Targamadzė.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, jog žemesni mokinių pasiekimai ankstyvojo ir pradinio ugdymo etape neigiamai veikia tolesnio mokymosi motyvaciją ir pasiekimus, ribodami galimybes siekti išsilavinimo ir aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančio darbo ateityje.
Pritarus siūlymui pokyčiai įsigaliotų nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.