Šiuo metu su viena ar kita alergijos forma Europoje susiję daugiau kaip 150 mln. žmonių. Lietuvoje kasmet gimsta apie 2 tūkstančiai alergiškų vaikų, kitiems alergijos išryškėja vėliau. Jau dabar alergija ir astma – Lietuvoje dažniausios lėtinės ligos.
„Skaičiai augantys ir gąsdinantys. Prognozuojama, kad žmonių, sergančių alerginėmis ligomis, tik daugės. Alerginių susirgimų plitimas prilygsta epidemijai,“ – sako Seimo narė socialdemokratė Raminta Popovienė.
Seime socialdemokratės inicijuotoje konferencijoje „Įveikime alergiją ir astmą kartu“ medikai, užsiimantys alergijos ir astmos gydymu ir prevencija, specialistai dirbantys su alergiškais vaikais kėlė klausimą, kaip stabdyti alerginių susirgimų plitimą, kalbėjo apie alergijos pavojų gyvybei ir būdus kaip to išvengti, taip pat vaikų sergančių alerginėmis ligomis ugdymą ikimokyklinėse ugdymo įstaigoje. Alergijos klubo direktorė Vaiva Lukošienė kalbėdama apie vis didesnes ir didėjantį skaičių pacientų liečiančias problemas vis dėlto pasidžiaugė, kad atsiranda produktų ir verslų skirtų alergiškiems žmonėms.
Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos prezidentė dr. doc. Jūratė Staikūnienė viena didžiausių problemų įvardija tai, kad alergija nustatoma tik kas antram sergančiam alerginiu susirgimu. Dažnai neatkreipiamas dėmesys, kad alergija pablogina žmogaus gyvenimą. Jis neišsimiega, tyrimai rodo, kad alerginiai susirgimai turi reikšmės netgi vaikų mokymosi rezultatams. Tuo tarpu žmogui galima padėti jaustis visaverčiu ir darbingu, jeigu jo alergija būtų gydoma ir kontroliuojama.
„Vyrauja nuomonė, kad alergija nėra tokia jau grėsminga liga, tiesiog sudaranti diskomfortą. Bet kartais ji net kelia grėsmę gyvybei, pavyzdžiui, kai alergišką žmogų ištinka anafilaksinis šokas,“ – sako Brigita Šitkauskienė, Sveikatos mokslų universiteto Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovė.
Medikai ragina žmones kuo anksčiau – pastebėjus vos mažiausius simptomus kreiptis į medikus, kad būtų nustatyta liga, sukėlėjai, kad pacientas galėtų ir gydytis, ir saugotis, žinoti, ką gali vartoti, o ko ne.
Užkirsti kelius alergijos plitimui, padėti alergiškiems žmonėms, ypač vaikams, kurių vis daugėja – jau neužtenka pačių pacientų, jų šeimų ir medikų pastangų.
[blockquote author=”Raminta Popovienė” sc_id=”sc1050258202229″]Reikalingas ir politikų dėmesys šiai problemai. Planuojant miestų infrastruktūrą, politikai prioritetu turi iškelti užterštumo mažinimą, žaliųjų zonų, dviračių takų įrengimą[/blockquote]
„Reikalingas ir politikų dėmesys šiai problemai. Planuojant miestų infrastruktūrą, politikai prioritetu turi iškelti užterštumo mažinimą, žaliųjų zonų, dviračių takų įrengimą. Be to, vis labiau aktualėja alergiškų vaikų ugdymo, maitinimo problema. Darželiuose ir mokyklose jau pradėti įrengti švediški stalai, kur vaikai gali pasirinkti maistą, reikia jų daugiau. Turi būti atsižvelgiama ir į aplinkos įrengimą. Juk daugybės alergiškų vaikų tėvai tiesiog negali leisti į darželį. O į mokyklą neleisti juk negali,“ – sako Seimo narė R. Popovienė.
Medikai ir pacientai atkreipia dėmesį, kad alergenų aplinkoje ir maiste vis daugėja, kaip ir alergiškų žmonių. Tuo tarpu alerginių susirgimų gydymo priemonės nėra kompensuojamos.
