Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį prašydamas atlikti tyrimą dėl rekordinio Lietuvos gyventojų mirtingumo pandemijos metu.
Pasak J. Sabatausko, perteklinių mirčių kiekis pandemijos metu šalyje siekia daugiau 9 tūkst., taigi beveik pustrečio karto viršija žmonių, mirusių nuo Covid-19, kiekį.
„Matau pavojingą tendenciją, kai Vyriausybė išimtinai koncentruojasi tik į karantino režimo valdymą, tačiau visiškai ignoruoja perteklines mirtis, kurių skaičius yra šokiruojantis“, – sako J. Sabatauskas.
Socialdemokratas pabrėžia, kad tokia situacija susiklostė dėl itin griežto sveikatos paslaugų teikimo ribojimo pirmojo karantino metu.
„Tokią situaciją mes siejame išimtinai su medicininių paslaugų teikimo ribojimais. Lietuva uždraudė teikti medicinines paslaugas, o vėliau jas ženkliai apribojo dėl neva Covid-19 keliamų pavojų. Visgi drįstame teigti, kad kitų šalių, tokių kaip Švedija ir Suomija, praktika rodo: tuometinių valdančiųjų pasirinktas kelias buvo klaidingas. Medicinines paslaugas galėjome teikti ir taip išsaugoti didžiąją dalį gyvybių“, – vertina J. Sabatauskas.
Politiko teigimu, I. Šimonytės Vyriausybė susiklosčiusios situacijos neanalizuoja – tai rodo, kad šis klausimas valdantiesiems nesvarbus.
Vyriausybė nemato šių šiurpių skaičių. Deja, valdantieji sprendžia išimtinai karantino valdymo ir vakcinavimo klausimus.
„Vyriausybė nemato šių šiurpių skaičių. Deja, valdantieji sprendžia išimtinai karantino valdymo ir vakcinavimo klausimus. Sprendžia, kada riboti, o kada leisti judėjimą. Kada atidaryti parduotuves ir barus, kokius paramos paketus skirti verslui. Ir visiškai ignoruoja susikaupusią žmonių, kuriems būtinos medicininės paslaugos, eilę“, – teigia J. Sabatauskas.
Perteklinių mirčių Lietuvoje ir kitose Europos šalyse statistiką analizavęs buvęs sveikatos apsaugos ministras dr. Gediminas Černiauskas nurodo, kad Lietuvos situacija – viena prasčiausių Europoje.
„Jei palygintume visas Europos Sąjungos valstybes praėjusiais metais pagal tą patį kriterijų – kiek praėjusiais metais padaugėjo mirčių, lyginant su 2019 metais – pamatysime, kad Lietuva yra trečia nuo galo. Blogiau atrodo tik Rumunija ir Bulgarija, o tokios šalys, kaip Švedija, iš kurios mūsų valdantieji praėjusių metų pavasarį šaipėsi, kaip blogiausio pavyzdžio, turi du kartus geresnį rezultatą“, – sako G. Černiauskas.
Jis primena: Seimo analitikų surinkta medžiaga rodo, kad 2020 metų pavasarį, pavyzdžiui, Suomijoje jokių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nebuvo nutrauktas, todėl ši šalis yra viena iš sėkmingiausiai pandemijai atsispyrusių ES šalių.
„Analitikai surinko informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugų ribojimus ES narėse pirmojo Covid-19 karantino laikotarpiu iš 15 ES valstybių. Nė viena šių valstybių 2020 metų pavasarį nebuvo apribojusi sveikatos paslaugų teikimo taip stipriai kaip Lietuva“, – teigia G. Černiauskas.
Šaltinis: Eurostat
O. Posaškovos nuotrauka
