Po trečiadienį vykusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio, kuriame svarstyti civilinės saugos ir gynybos klausimai, socialdemokratai įspėja, kad ledai šioje srityje juda labai lėtai.
LSDP pirmininkės pavaduotoja, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė kritikuoja Vidaus reikalų ministerijos pateiktą naują vadinamųjų priedangų koncepciją ir teigia, kad jos neapsaugos Lietuvos gyventojų nuo galimų grėsmių.
„Tik kas trečias Lietuvos gyventojas galėtų pasislėpti priedangose karinės agresijos atveju. Keista girdėti teiginius tariamąja nuosaka: „…jeigu bus taikomi necivilizuoti metodai, tokie kaip raketų smūgiai į darželius ar bažnyčias“. Juk matome, kad pagrindinis Rusijos veikimo metodas yra smūgiuoti siekiant maksimalios žalos civiliams gyventojams. Taip buvo Čečėnijoje, Sakartvele, Sirijoje, tai kasdien vyksta Ukrainoje. Nepaliaujamais raketų smūgiais negailestingai naikinami visuomeninės paskirties ir gyvenamieji pastatai“, – pažymi D. Šakalienė.
Anot parlamentarės, gerai, kad nuo problemos neigimo pereita prie jos sprendimo, tačiau vis dar nenorima pripažinti realaus grėsmės lygio. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė yra sakiusi, kad reikia „ne slėptis, o galvoti kaip gintis“.
Prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, socialdemokratai ėmė raginti valdančiuosius iš esmės pertvarkyti civilinę saugą, plečiant bombų slėptuvių tinklą.
„Ministrės pamokymai, esą slėpdamiesi neapginsime valstybės, liudija karo realybės nesuvokimą. Nacionalinės ir sąjungininkų ginkluotosios pajėgos, ginkluotame pilietiniame pasipriešinime dalyvaujantys gyventojai sudaro tik dalį visuomenės. Karo metu valstybės funkcionavimo išlaikymas yra vienas iš kritiškai svarbių civilinės gynybos elementų, o tam būtina maksimaliai efektyvi civilių žūčių prevencija“, – pabrėžia D. Šakalienė.
Anot jos, senasis (sovietmečio) slėptuvių tinklas yra neaiškios būklės, o kolektyvinės apsaugos statiniai neatitinka karo meto gynybos reikalavimų.
„Institucijos pripažįsta, kad planuojamos priedangos skirtos tik apsaugai nuo skeveldrų ir duženų, o ir jų teužteks 28 proc. gyventojų. Kaip siektiną tikslą ministerija nurodo priedangų įrengimą kas antram gyventojui. Tuo tarpu raketų smūgius galinčių atlaikyti sovietinių slėptuvių tėra išlikę pora šimtų, o ir tos pačios – tik inventorizuotos, bet nėra visiškai parengtos naudojimui. Apie kokią gyventojų apsaugą galime kalbėti?“, – klausia D. Šakalienė.
Naujus planus sukritikavo ir Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas, Seime inicijavęs įstatymo pataisas, kuriomis siūlė įpareigoti įrengti slėptuves statant naujus visuomeninės paskirties pastatus, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių. Pataisa numatė, kad tokiuose pastatuose privalėtų būti įrengtos slėptuvės, užtikrinančios žmonių gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pavojingų veiksnių, atsirandančių ekstremaliųjų situacijų ar karo metu.
„Kone visi posėdyje dalyvavę praktikai vienu balsu kartoja, kad reikalingas politinis sprendimas dėl slėptuvių saugumo lygio ir skaičiaus bei jų įrengimo prioritetiškumo, tačiau ši Vyriausybė kol kas stengiasi taikyti planą minimum. Daugiau nei 100 žmonių talpinančiuose visuomeniniuose statiniuose privalo būti įrengtos slėptuvės“, – įsitikinęs socialdemokratas L. Jonauskas.
D. Šakalienė teigia, kad jau dabar galime semtis patirties iš valstybių, kurios turi parengtą infrastruktūrą, skirtą gyventojų apsaugai nuo karo ir kitų grėsmių.
„Siūlome konsultuotis su Taivanu, kuris turi tokį pat agresyvų kaimyną, todėl įrengė bombų slėptuves 40-čiai milijonų žmonių, nors turi tik 20 mln. gyventojų. Ministerija teigia besiorientuojanti į Suomijos pavyzdį.
Priminsiu, kad Suomijoje priedangų jau dabar užtektų 80 proc. gyventojų. Suomių slėptuvės puikiai įrengtos, nors jie viešai neskelbia duomenų, kiek gyventojų tilptų būtent nuo raketų ar dronų smūgių apsaugančiose slėptuvėse. Nei Taivane, nei Suomijoje, valdžia nepriešina, kaip mūsų ministrė, ginkluoto pasipriešinimo ir civilių apsaugos“, – pažymi parlamentarė.
D. Šakalienė atkreipia dėmesį, kad Aplinkos ministerija tik kitų metų pradžioje planuoja parengti oficialius projektinius reikalavimus slėptuvių, priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių įrengimui visuomeninės paskirties pastatuose.
