Seimui rengiantis antradienį balsuoti dėl draudimo auginti, veisti ir žudyti kailinius gyvūnus, socialdemokratai ragina Seimo narius balsuojant vadovautis objektyviais duomenimis ir stebisi didele verslo lobistų įtaka svarstant šį klausimą.
„Kailinių žvėrelių sektorius sudaro mažiau nei 0,05 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Šia veikla užsiimantiems subjektams galioja įvairiausios mokestinės lengvatos: pelno, nekilnojamojo turto, akcizų, aplinkos taršos mokesčių. Bet pasiklausius, ką kalba siūlomo draudimo oponentai, galima pamanyti, kad kailių pramonė yra didžiausias Lietuvos ūkio sektorius“, – stebisi Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Aplinkos apsaugos komiteto narys socialdemokratas Linas Jonauskas pažymi, kad siūlomu projektu siekiama „nuosekliai diegti gyvūnų gerovės principus mūsų šalyje“.
„Lietuva tampa „prieglaudos“ ir „turizmo“ šalimi kailių verslui: čia atsikrausto kailininkai iš tų šalių, kuriose ši pramonė uždraudžiama arba sugriežtinamos sąlygos. Lietuvoje turime olandų kailinių žvėrelių ūkių – jie čia perbėgo, kai Nyderlanduose imtas svarstyti kailinių žvėrelių auginimo draudimas.
Lietuvoje gyvūnai kalinami vieliniuose narvuose, po du ar daugiau viename. Kalbame apie milijonus taip auginamų gyvūnų čia, Lietuvoje, nors visuomenės nuomonė nepalanki gyvūnų auginimui ir kankinimui dėl kailio“, – pabrėžia L. Jonauskas.
Parlamentaras primena, kad kailinių žvėrelių (visų arba kai kurių) auginimas jau uždraustas Austrijoje, Belgijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kroatijoje, Liuksemburge, Makedonijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Prancūzijoje, Serbijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Švedijoje.
Seimo laikinosios grupės „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“ narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė, drauge su kolegomis parengusi ne vieną įstatymo projektą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais prevencijos, pažymi, kad kailių fermų šalininkai nepagrįstai kaltina įstatymų leidėjus prisigalvojus nebūtų dalykų.
„Gyvūnų gerovės nuostatos – ne naujiena Lietuvoje. Net Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimuose aiškiai pasakyta, kad draudžiama laikyti kailinius žvėrelius, jeigu „šie gyvūnai negali prisitaikyti gyventi nelaisvėje taip, kad nebūtų pažeidžiama jų gerovė“. Europos teismuose jau svarstyti kailininkų skundai, esą draudimas auginti ir žudyti žvėrelius dėl jų kailio pažeidžia verslo interesus. Ne, nepažeidžia, nes gyvūnų gerovė yra viešasis interesas, ir joks etiškas verslas neturėtų rinktis gyvūnų kankinimo bei žudymo vardan nebūtinos prabangos.
Iš esmės, tai valstybės subsidijuojamas, dėl to mažą pridėtinę vertę kuriantis verslas, sukuriantis daugiau problemų nei sprendimų – nuo taršos iki žiauraus elgesio ir nemalonios kaimynystės, tad laikas Lietuvai padaryti ilgai lauktą pažangą“, – akcentuoja D. Šakalienė.
