Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) įteikė kreipimąsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį dėl situacijos sveikatos sistemoje – mažinant eiles pas gydytojus ir didinant sveikatos paslaugų prieinamumą siūlo skubiai veikti penkiomis kryptimis.
„Padėtis sveikatos sektoriuje yra kritinė – tai atskleidžia perteklinių mirčių skaičiai, kurie Lietuvoje – vieni aukščiausių. Patekti pas gydytojus jau kurį laiką irgi yra nepaprastai sunku, eilės auga. Vaistų kainos padidėjusios, o kompensuojamųjų vaistų sąraše – nuolatinė netvarka. Galų gale, nors šalyje labai trūksta gydytojų, jie dabar apkrauti popierių pildymu ir jiems Sveikatos apsaugos ministerija dar grasina baudomis. Taigi kreipimesi įvardijame pagrindines kryptis ir veiksmus, ką daryti, kad padėtis keistųsi“, – sako LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė.
LSDP kreipimesi I. Šimonytei ir A. Dulkiui, be kita ko, siūlo veikti 5 kryptimis – nuo registracijos iki vizito pas gydytoją laiko trumpinimo iki e. sveikatos informacinės sistemos darbo tobulinimo.
Dokumente „Dėl skubiai spręstinų problemų sveikatos apsaugos sistemoje“ teikiami šie siūlymai:
„(1) Trumpinti registracijos iki vizito pas gydytoją laiką. Lietuva gali ir privalo garantuoti, kad laukimo vizitui pas šeimos gydytoją ir konsultacijai pas specialistą laikas neviršytų saugiai ir savalaikei pagalbai atitinkančių terminų. Būtina speciali nacionalinė „Ambulatorinių paslaugų prieinamumo užtikrinimo programa“ bei jos regioninės paprogramės. Programoje turi būti numatytos tiek vadybinės medikų darbo sąnaudas mažinančios priemonės (biurokratijos ir dokumentų pildymo siaurinimas, dalies gydytojų funkcijų delegavimas slaugytojams, o dalies slaugytojų funkcijų delegavimas ne medicininių specialybių darbuotojams), tiek ir ilgalaikės investicijos į sveikatos apsaugą (papildomo skaičiaus medicinos specialistų rengimas, specialistų pritraukimas į prastai medikais aprūpintus regionus, medikų darbą taupančios įrangos pirkimas).
(2) Užtikrinti ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų vienodą prieinamumą tiek didmiesčių, tiek rajonų centrų, tiek miestelių, tiek kaimų gyventojams.
(a) Savivaldybės turi įvertinti, kiek įstaigų ir šeimos gydytojų bei slaugytojų reikia kokybiškos lengvai pasiekiamos pirminės pagalbos gyventojams teikimui. Sveikatos apsaugos, Švietimo, Vidaus reikalų ministerijos turi padėti savivaldybėms reikiamus specialistus parengti ir įdarbinti;
(b) Savivaldybės kartu su Sveikatos apsaugos ministerija turi užtikrinti, kad ne žiedinių savivaldybių teritorijoje veikiantys stacionarai teiktų terapijos, bendrosios chirurgijos, stacionarinės slaugos (pageidautina ir akušerijos) paslaugas. Sveikatos sistemos finansavimas turi būti pertvarkytas taip, kad paslaugos būtų teikiamos kuo arčiau namų. Vykdomi rajonų ligoninių ar jų skyrių uždarymai turi būti nedelsiant sustabdyti, o ligoninių padaliniai, uždaryti 2021-2022 metais, atkurti.
(c) Nesant galimybių atstatyti uždarytus padalinius, būtina skirti pacientų pavėžėjimo programos lėšas. Pavėžėjimui yra reikalinga tiek visuomeninio transporto plėtra, tiek ir medicininio transporto, skirto pavėžėjimui, centralizuotas pirkimas bei paskirstymas rajonams.
(3) Naudoti Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo ir Naujosios kartos Europa planų lėšas bei valstybės ir PSDF asignavimus užtikrinant, kad daugiau sunkių ligonių būtų gydomi efektyviais šiuolaikiniais vaistais bei deramai kompensuojamos dantų protezavimo ir kitos stomatologinės paslaugos. Lėšos, šiuo metu švaistomos beprasmiams projektams, turi būti nukreiptos gyventojų gyvybių išsaugojimui, jų sveikatos atstatymui. Kad Lietuvos piliečių gydymo lygis sparčiau artėtų prie Europos Sąjungos standartų, būtini ir europiniai mechanizmai. Tai palengvintų aukštų vaistų kainų mažinimo ir jų prieinamumo problemų sprendimą, padėtų efektyviau valdyti vaistų logistikos iššūkius. Apie būtinybę Europai bendrai apsirūpinti brangiais inovatyviais vaistais jau kurį laiką kalba Belgijos, Ispanijos, Portugalijos vadovai. Laikas ir Lietuvos Vyriausybei suprasti, kad europinis bendradarbiavimas svarbus ne tik ES investicijų pritraukimui, bet ir tam, kad tinkamai spręstume aukščiau paminėtas ir šiai dienai aktualiausias sveikatos sektoriaus problemas.
(4) Mažinti biurokratinę naštą šeimos gydytojams ir atsisakyti prievolės šeimos gydytojui ir jo komandai teikti medicininių kompensacijų nereikalaujančias ir ne PSDF objektu esančias socialines paslaugas (siuntimą techninėms pagalbos priemonėms gauti, įvairias socialines pažymas, tinkamumo dėl neįgalumo ir darbingumo lygio vertinimą ir kitas) jas deleguojant socialines funkcijas atliekančioms įstaigoms.
(5) Netaikyti šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos numatytų baudų gydytojams dėl e. sveikatos informacinės sistemos prasto darbo. Nuolat stringanti sistema neleidžia taupyti laiko pildant medicininę dokumentaciją. Sistemos veikloje neatsispindintys priimti teisės aktai klaidina gydytojus ir vaistininkus. Nuolat kaitaliojant kompensuojamų vaistų sąrašą, medikams neįmanoma susekti pokyčių. Nepateisinama, kad išrašius jau nekompensuojamus vaistus, žalą turi atlyginti asmens sveikatos priežiūros įstaiga ar juos išrašęs gydytojas. Jei pasikeitęs kompensuojamų vaistų sąrašas atsispindėtų e. sistemoje ir išrašantis vaistą gydytojas matytų, ar jis kompensuojamas ar ne, šių netyčinių klaidų nebūtų. Lygiai taip pat tai taikytina ir vaistininkui.“
