Šeštadienį LSDP tarybos posėdyje priimtame pareiškime socialdemokratų partija pareikalavo Vyriausybės atsižvelgti į šalį kankinančią būsto kainų krizę ir imtis sprendimų, kurie sudarytų geresnes sąlygas jaunoms šeimoms bei mažiau pasiturintiems žmonėms įsigyti kokybišką būstą.
Anot pareiškimą pristačiusios LSDP vicepirmininkės, Birštono merės Nijolės Dirginčienės, „šiandien Lietuvoje stebime precedento neturinčią būsto kainų krizę”.
„Nors Lietuva išsiskiria tarp Europos Sąjungos (ES) šalių kaip didžiausią NT krizę patirianti valstybė, visoje ES stebime panašią tendenciją: būstas tampa neįperkamas vis didesnei daliai piliečių. Eurostat duomenimis, daugiau nei 160 mln. ES piliečių neišgali susimokėti už būstą ir šis skaičius sparčiai auga. Visoje ES būsto nuomos kainos nuo 2010 metų išaugo ketvirtadaliu“, – sako N. Dirginčienė.
„Didžiausia problema, su kuria susiduriame Lietuvoje yra valstybės ir savivaldybių nedalyvavimas būsto rinkos formavime. Skirtingai nei daugelyje ES šalių, Lietuvoje nėra municipalinio būsto sistemos, kuri, jeigu tokio būsto fondas būtų pakankamai didelis, leistų suvaldyti drastiškus būsto kainų šuolius ir užtikrinti būsto prieinamumą socialiai pažeidžiamiems gyventojams“, – sako N. Dirginčienė.
Pasak dokumentą LSDP taryboje pristačiusio socialdemokrato Tado Vinokuro, visi duomenys rodo, kad Lietuvoje būsto kainos per pastaruosius kelerius metus sumušė visus išsivysčiusių šalių rekordus.
„Būstas pasidarė toks brangus, kad NT pardavimai praktiškai sustojo. Kitaip tariant, NT rinka tiesiog perdegė: kainos nesileidžia, o per brangių būstų pirkti nėra kam. Akivaizdu, kad pasiekėme kritinę situaciją, todėl Vyriausybės įsikišimas yra tiesiog būtinas“, – sako T. Vinokuras.
Politiko teigimu, pastaraisiais metais Vyriausybė savo veiksmais tik pagilino būsto kainos krizę.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) jau sumažino paramos pirmajam būstui fondą, suvaržė kriterijus paraiškų teikėjams ir įvedė perkamo būsto kainos limitus. Kitaip tariant, SADM tyčia žlugdo jaunų šeimų galimybes gauti paramą pirmajam būstui. Maža to, vienas iš viceministrų šias reformas pavadino paramos sistemos efektyvinimu. Ar tai nėra ciniška? Viena vertus SADM žlugdo sistemą, kita vertus kalba apie jos efektyvumą“, – teigia T. Vinokuras.
Dokumento autoriai, be kita ko, ragina Vyriausybę „svarstyti steigti atskirą nekilnojamojo turto vystymo fondą, skirtą investuoti į municipalinį būstą šalyje (panašų vaidmenį Vokietijoje atlieka valstybinis investicinis bankas KfW)“.
Visas pareiškimo tekstas:
Lietuvos socialdemokratų partija
PAREIŠKIMAS
DĖL BŪSTO KAINŲ KRIZĖS LIETUVOJE IR EUROPOS SĄJUNGOJE
2024-04-27
Vilnius
Per pastaruosius keletą metų Lietuvoje išryškėjo precedento neturinti nekilnojamojo turto (NT) kainų krizė. Per itin trumpą laiką būstas tapo kone neįperkamas vidutines ir mažesnes pajamas gaunančiai visuomenės daliai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, būsto kainos per pastaruosius metus Lietuvoje išaugo kone dvigubai daugiau nei visoje euro zonoje.
Taigi Lietuva tapo NT kainų rekordininke tarp išsivysčiusių pasaulio šalių. Maža to, Europos Centriniam Bankui pakėlus palūkanų normas, palūkanos už būsto kreditus padidėjo 3 kartus – nuo 2 proc. iki 6 proc. per metus, o tai šeimos biudžetams reiškia šimtais eurų didesnes išlaidas per mėnesį. Didelei daliai šių šeimų būsto įmokos tapo tiesiog nebepakeliamos, kadangi jos viršijo didesnę nei 30 proc. jų pajamų dalį.
Šios aplinkybės lėmė NT rinkos perkaitimą, t. y. NT pardavimų sustojimą. Antai Vilniuje naujos statybos būstų pardavimai per metus krito net 86 proc. Tuo tarpu visoje šalyje individualių gyvenamųjų namų pardavimai sumažėjo net 21 proc. – nuo 9 tūkst. iki 7,1 tūkst. Taigi situacija tokia: NT kainos ir toliau muša rekordus, o pirkti itin brangių būstų nebėra kam.
Nors Lietuva išsiskiria tarp ES šalių kaip didžiausią NT krizę patirianti valstybė, visoje ES stebime panašią tendenciją: būstas tampa neįperkamas vis didesnei daliai piliečių. Eurostat duomenimis, daugiau nei 160 mln. ES piliečių neišgali susimokėti už būstą ir šis skaičius sparčiai auga. Visoje ES būsto nuomos kainos nuo 2010 metų išaugo ketvirtadaliu. Tuo tarpu vidutinė būsto kaina ES nuo 2010 metų išaugo beveik 50 proc. Ši realybė atsiskleidžia ir būsto įsigijimo statistikoje: Beveik pusė jaunų europiečių tarp 18 ir 34 metų yra priversti gyventi savo tėvų namuose.
Kaip numato Europos socialinių teisių ramsčio 19 principas bei Ženevos JT tvaraus būsto chartija, teisė į įperkamą būstą yra viena iš pamatinių žmogaus teisių, todėl būsto prieinamumo didinimas turi tapti vienu iš svarbiausių Lietuvos ir Europos Sąjungos politinių prioritetų.
Taigi jungdamiesi prie š. m. balandžio 4 d. pristatytos Europos Socialistų Partijos (ESP) iniciatyvos dėl būsto prieinamumo didinimo, raginame Lietuvos Vyriausybę įvertinti situaciją ir apsvarstyti galimus sprendimus. Pavyzdžiui:
1. Steigti atskirą nekilnojamojo turto vystymo fondą, skirtą investuoti į municipalinį būstą šalyje (panašų vaidmenį Vokietijoje atlieka valstybinis investicinis bankas KfW). Šis fondas finansuotų naujo municipalinio būsto statybą, kuris būtų nuomojamas už prieinamą kainą socialiai pažeidžiamoms grupėms.
- Sukurti nekilnojamojo turto investicinį fondą (angl. Real estate investment trust), kuris leistų nukreipti lėšas į municipalinio ekonominės klasės būsto statybą. Šis fondas leistų sumažinti būsto statybų administravimo kaštus ir, tuo pat metu, veiktų kaip investicinis įrankis, į kurį galėtų investuoti visi norintys. Užuot tiesiogiai investavę į NT, asmenys galėtų sumažinti būsto valdymo ir priežiūros rizikas pirkdami nekilnojamojo turto investicinio fondo akcijas.
- Perduoti dalį valstybei priklausančių žemės plotų savivaldybėms, kad čia būtų statomas ekonominės klasės municipalinis būstas.
- Nuosekliai didinti valstybės skiriamą finansavimą municipalinio būsto plėtrai nacionaliniu mastu.
- Atšaukti Vyriausybės sprendimus, kuriais siaurinamas, o ne plečiamas ratas gavėjų, galinčių gauti finansinę paramą pirmajam būstui įsigyti.
- Įteisinti mokestinio kredito sistemą, kuri leistų pažeidžiamiems gyventojams atgauti dalį sumokėtų mokesčių būsto nuomos ar būsto paskolos palūkanų kainai padengti.
- Peržiūrėti ir supaprastinti dalį techninių ir planavimo reikalavimų vystytojams, kurie investuoja į ekonominės klasės būsto kompleksus.
Svarstyti būsto statybos kooperatyvų modelio pritaikymą Lietuvoje. Tokie modeliai jau veikia kitose Europos Sąjungos šalyse – pavyzdžiui, Danijoje – ir reikšmingai prisideda prie būsto prieinamumo didinimo.
Europos Sąjungos lygmeniu raginame atsakingas institucijas priimti šiuos sprendimus:
1. Skatinti ES valstybes nares Europos regioninės plėtros fondo lėšas panaudoti naujų socialinio būsto objektų statybai visuose Europos regionuose ir pasirūpinti, kad visos į NT nukreiptos ES investicijos skirtų bent 30 proc. numatytų lėšų įperkamo būsto, skirto mažiau pasiturintiems gyventojams, statyboms.
2. Geriau koordinuoti bendrą ES prieinamo būsto politiką ir valstybių narių, jų regionų ir vietos valdžios institucijų sprendimus.
3. Europos semestre ir struktūrinių fondų sąlygose iš šalių narių reikalauti didesnių investicijų į prieinamą būstą, numatant finansines sankcijas, jeigu numatyti tikslai nėra įgyvendinami.
4. Sukurti investavimo į prieinamą būstą įrankį ES sanglaudos fonde, kuriame būtų numatyta bent 10 proc. investuojamų lėšų prieinamo būsto statybai.
5. Sukurti ES strategiją, kuri leistų spręsti būsto studentams šalyse trūkumo problemą.
6. Sukurti „būsto prieinamumo registrą“, kuris leistų įvertinti kiekvienos ES šalies narės būsto prieinamumo rodiklius. Šis registras leistų geriau įvertinti kiekvienos šalies būsto prieinamumo lygį ir numatyti sprendimus, kurie leistų konkrečiai šaliai padidinti prieinamo būsto pasiūlą.
7.Kartu su Europos miestais, regionais ir nuomininkų sąjungomis, nustatyti rekomendacinio pobūdžio reglamentus, kurios leistų šalims narėms stabilizuoti nuomos kainas savo miestuose. ES institucijos turėtų padrąsinti šalis nares ir savivaldybes nustatyti nuomos kainų ribas.
