Socialdemokratai palaiko miškų sistemoje dirbančius žmones ir primena, kad dėl netinkamos valdančiųjų komunikacijos, vykdant reformą, miškų sistema jau patyrė nuostolių, o dabar tebebuksuoja kažkur tarp Katinų ir Vilniaus.
Dėl valdančiųjų prastos komunikacijos iš urėdijų pasitraukė apie 400 darbuotojų. Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinės sąjungos patvirtino, kad daug profesionalių žmonių išėjo, neatlaikę nežinios ir destrukcijos, valdžiai paskelbus reformą ir tinkamai neinformavus apie ją darbuotojų.
„Gal kas sakys, kad keturi šimtai iš keturių tūkstančių darbuotojų – nedaug. Bet mums tikrai svarbus kiekvienas žmogus, juo labiau, jeigu jis buvo profesionalas, atsidavęs darbui ir gamtai darbuotojas. Dabar gi jie tapo valstybės, tai yra mūsų visų, išlaikytiniais,“ – sakė LSDP frakcijos seniūnas Juozas Olekas, susirinkusiems į konferenciją Seime „Išsaugokime Lietuvos miškus ateities kartoms: kaip nepasiklysti tarp reformų ir ūkinės veiklos“.
Abejonių, kad valstiečių-žaliųjų užmojai Lietuvos miškuose gali pasiklysti tarp ūkinės veiklos ir socialinių veiksnių, tikrai yra. Šiaip ne taip įkurta centrinė urėdijas valdanti įmonė vis dar ore. Niekaip neįstengiama įgyvendinti kitos pažado dalies – įkurdinti Valstybinių miškų įmonę viename iš regionų. Jau buvo ir paskelbta, ir paneigta, kad centrinė įmonės būstinė bus Panevėžio rajone Katinų kaime. Vėliau nuo šios idėjos atsitraukta, imta kalbėti apie įmonės įkurdinimą Kauno arba Kaišiadorių rajonuose. Tačiau realiai šie planai neįgyvendinti. Tai, matyt, rodo, kad ministro paskirtiems vadovams patogiausia vadovauti iš Vilniaus. Valstiečių-žaliųjų kalbos apie darbo vietų kūrimą regionuose, vykdant šią reformą, lieka kalbomis.
Miškų reformos eiga kelia abejonių ir todėl, kad centrinė įmonė, jos kūrimo procesas ir pats miškų valdymas smarkiai politizuojamas. Jeigu anksčiau veikusios urėdijos buvo savarankiškos, tai dabar miškų ūkį valdo vienas įmonės vadovas, skiriamas politiko, t. y. Aplinkos ministro.
