Šeštadienį vykusi opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) konferencija patvirtino partijos Europos Parlamento (EP) rinkimų programą „Pirmaujanti Europa“.
Programą sudaro 12 pagrindinių tikslų, kurių paskirtis – „sukurti tokią Europos Sąjungą (ES), kuri gebėtų efektyviai ir greitai priimti savarankiškus sprendimus ją sudarančių valstybių narių ir piliečių labui“.
Pasak vieno iš programos rengėjų, socialdemokrato Tado Vinokuro, tarp svarbiausių programos krypčių – ES piliečių socialinės gerovės stiprinimas ir atskirties tarp ES šalių mažinimas, žaliojo kurso įgyvendinimas, didesnis ES šalių narių bendradarbiavimas sveikatos srityje, NATO ir Europos partnerystės stiprinimas ir parama Ukrainai, kokybiškų viešųjų paslaugų kokybės gyventojams užtikrinimas ir griežtesnė didžiųjų korporacijų kontrolė dėl piktnaudžiavimo savo padėtimi rinkoje.
Šie ir kiti programos tikslai, kaip teigiama dokumente, leis užtikrinti gyventojų saugumo jausmą bei skatins pasitikėjimą institucijomis.
„Gyventojų saugumo jausmo ir jų ateities galimybių užtikrinimas – tiek socialine, tiek ekonomine ir gynybine prasme – turėtų tapti pačiu svarbiausiu ES politikos prioritetu“, – rašoma programoje.
Dokumente konstatuojama, kad dėl Rusijos karo prieš Ukrainą sukelto kainų šuolio Lietuvos žmonės kentėjo labiau nei kitų ES šalių piliečiai.
„COVID-19 pandemija bei nusikalstamas Rusijos karas prieš Ukrainą sutrikdė žaliavų ir prekių tiekimo grandines ir lėmė pragyvenimo kaštų augimą Europoje, sukėlė ilgalaikę, gilią krizę. Tačiau, nors kainų pasiutpolkė paveikė visus europiečius, – Lietuvos žmonėms šios krizės padariniai buvo sunkiausi. Antai 2022 m. Lietuvoje fiksuotas rekordinis, didžiausias ES metinis kainų augimo lygis: 23 proc.“, – teigiama dokumente.
Maža to, sakoma programoje, Lietuvos gyventojai pastaraisiais metais turėjo susitaikyti su siaurėjančiu viešųjų paslaugų tinklu.
„Viešųjų paslaugų privatizavimo ir brangimo tendenciją stebime sveikatos, švietimo, susisiekimo ir socialinių paslaugų srityse. Taigi Lietuvos gyventojai buvo ne tik priversti kentėti dėl sparčiausiai Europoje augančių kainų, bet taip pat turėjo susitaikyti ir su skurdesnėmis viešosiomis paslaugomis bei prastai finansuojamu socialinės paramos tinklu“, – teigiama dokumente.
Dėl šių priežasčių, programos rengėjai siūlo didinti ES biudžetą apmokestinant didžiąsias korporacijas, o surinktas lėšas skirti nelygybės tarp ES šalių narių mažinimui.
„ES valstybės turi kovoti už tolygesnę ES šalių narių sanglaudą. Turi būti sukurta tokia šalių narių mokesčių mokėjimo ir apmokestinimo sistema bei ją papildanti ES mokestinė sistema, kuri leistų priversti turtingiausius ir galingiausius ekonomikos veikėjus tinkamai prisidėti prie bendrojo gėrio“, – vardijama dokumente.
