Socialdemokratai netikėtu vadina premjerės ir finansų ministrės „persigalvojimą“ dėl lengvatos šildymui. Nulinio PVM tarifo gyventojams centralizuotai teikiamai šilumai projektą Seime užregistravę socialdemokratai stebisi, kad valdžios nuomonė „permaininga kaip lietuviški orai“.
„Dar užvakar finansų ministrė išsijuosusi kritikavo visas siūlomas kainų smūgio švelninimo priemones, o šiandien jau sako, kad nulinis PVM tarifas šilumai yra „viena veiksmingiausių priemonių“, – stebisi socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
Seimo narys socialdemokratas Eugenijus Sabutis įspėja, kad „valdžia smarkiai vėluoja ir vis dar išsisukinėja: būtina nedelsiant svarstyti ir kitas lengvatas, kaip antai maisto produktams, kol nesulaukėme kokių nors socialinių sprogimų.“
Nulinio tarifo iniciatyvą Seime su kolegomis užregistravęs socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas primena, kad „Ingrida Šimonytė iki šiol tesiūlė žmonėms džiaugtis tuo, kad jų skolos bus „išdėstytos“, ir tuo, kad valdžia svarstys gyventojų pagalbos ir paramos prašymus. Šildymo kaina kai kuriose savivaldybėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo beveik tris kartus.“
Buvusi finansų ministrė socialdemokratė Rasa Budbergytė primena, kad visi Lietuvos kaimynai seniai ėmėsi ryžtingų priemonių. Estai ėmėsi kompensuoti žmonėms elektros tinklo mokesčius, išlaidas dujoms. Švedijoje kiekvienas namų ūkis galės gauti iki 200 eurų.
„Švedai skyrė 590 mln. eurų gyventojams, susiduriantiems su sunkumais apmokant išaugusias elektros kainas. Lenkai įvedė lengvatas elektrai, šildymui, kurui. Keista girdėti premjerę sakant, esą Lenkijos pavyzdys mums neaktualus. Ar premjerė išvis įsivaizduoja, kaip gyvena žmones Lietuvoje, kiek kainuoja maistas? Ant skurdo rizikos ribos mūsų šalyje gyvena daugiau nei pusė milijono žmonių. Kaip gaunant minimalų atlyginimą susimokėti už komunalines paslaugas ir neįlįsti į skolas?“ – klausia R. Budbergytė.
Jos teigimu, be PVM lengvatų taikymo šildymui, buitiniams dujų ir elektros vartotojams bei būtiniausiems maisto produktams, Vyriausybė turi ir kitų instrumentų, kaip mažinti augančių kainų naštą gyventojams.
„Dar prieš išaugant infliacijai, kas dešimtas Lietuvos gyventojas turėjo įsiskolinimų už komunalines paslaugas, beveik trečdalis žmonių teigė, kad negali išlaikyti namų pakankamai šiltų. Tai – didžiulio energetinio skurdo požymiai. Metas iš esmės imtis valstybinių įmonių-monopolininkių, kurios tiekia energiją gyventojams. Jos negali piktnaudžiauti padėtimi rinkoje, negali didinti pelnų visų vartotojų sąskaita jiems keldami kainas. Ir čia – užduotis Vyriausybei: neleisti valstybės įmonėms elgtis lyg privačioms bendrovėms. Valstybės įmonės turi teikti paslaugas žmonėms už mažiausią kainą – tai būtų socialiai atsakinga politika“, – sako R. Budbergytė.
Ji primena, kad valstybės įmonės „Ignitis“ pelnas pernai siekė 180 mln. eurų – išaugo, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, beveik tris kartus.
