Socialdemokratai Lietuvai siūlo plėtoti įtraukiančios ekonomikos modelį, grįžti prie ekonominės demokratijos principų, vykdyti efektyvią ir socialiai teisingą mokesčių politiką.
Dalį konkrečių siūlymų Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) vakar pristatė viešai – pirmame Socialdemokratinės vizijos Lietuvai iki 2024 metų svarstyme.
Vizijos projekte siūloma teisingai apmokestinti visas gyventojų pajamas, nepriklausomai nuo pajamų kilmės šaltinio, pasisakoma už mokestinių lengvatų naikinimą, kalbama apie kapitalo mokesčių peržiūrą, siūloma suteikti daugiau galių profesinėms sąjungoms, keisti darbo užmokesčio sistemą, vykdyti aktyvią ir integruojančią darbo rinkos politiką.
„Dabartinis šalies ekonominis modelis akcentuoja pigią darbo jėgą ir mažus pelno mokesčius kaip konkurencinius pranašumus. Kartu su ką tik įvestais regresiniais darbo mokesčiais ir mokestinių spragų gausa, kuri leidžia daugiausiai pajamų gaunantiems mokesčių beveik nemokėti, šis modelis sąlygoja skurstantį viešąjį sektorių, nepajėgų užtikrinti kokybišką švietimą ir socialiai saugią visuomenę“, – konstatuojama Vizijos projekte.
2016 m. duomenimis, pagal mokestinių pajamų santykį su BVP Europos Sąjungoje, Lietuva lenkia tik Bulgariją, Rumuniją ir Airiją. Bendras mokesčių santykis su BVP Lietuvoje siekė 29,9%, kai ES vidurkis tuo tarpu siekė 39,8%.
Vyrauja sistemine netvarka
„Lietuvoje turime aibę problemų, kurios yra sukeltos ne konkrečių valdančiųjų, bet sisteminės „netvarkos“, – Vizijos svarstyme kalbėjo LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas. – Šis disbalansas buvo sukurtas politinėmis pastangomis. Socialdemokratai sklandžiai įsiliejo į mėginimus flirtuoti su „trečio kelio“ ideologija. Kaip valstybė, paleidome tuos instrumentus, kuriuos socialdemokratai visada gynė – didesnį perskirstymą, teisingą mokesčių sistemą ir panašiai. Šiandien turime grįžti prie mūsų vertybių: nuo fragmentiškų technokratinių diskusijų – prie sisteminių siūlymų. Tik tai gali duoti rezultatus“.
„Artėjant prezidento rinkimams matau, kaip kandidatai bando flirtuoti su kairiąja ideologija ir kalbėti apie gerovės valstybę. Tačiau, kai viename sakinyje nuskamba „gerovės valstybė“ ir „verslą smaugianti mokesčių našta“, suabejoju, ar jie tikrai supranta Lietuvą kamuojančių problemų priežastis ir prielaidas“, – pridūrė G. Paluckas.
Diskusijoje dalyvavęs politologas Liutauras Gudžinskas pabrėžė, kad socialdemokratai siekia kitokios politikos: „Tokios, kurios tikslas yra ne kuo didesnis bendrasis vidaus produktas (BVP), o tam tikri žmonių gebėjimai, ilgesnė gyvenimo trukmė, žmonių tarpusavio pasitikėjimas, išsilavinimo lygis“.
Kai Lietuva stojo į Europos Sąjungą (ES), BVP vienam gyventojui nesiekė nė pusės ES vidurkio. Šiandien jis jau arti 80% ES vidurkio, tačiau pamatinės vystymosi prielaidos liko tos pačios, priminė L. Gudžinskas.
Pasak politologo, teisingas visų pajamų apmokestinimas yra labai svarbus. „Šiandien pas mus įsigalėjo „gyvulių ūkis“ – nemaža dalis pajamų nėra tinkamai apmokestinamos. Tai sukuria neteisingumo jausmą, smukdo mokestinę moralę, kuomet žmonės žino, kad tie, kurie uždirba panašiai arba net daugiau, sumoka mažiau“, – sakė L. Gudžinskas.
Lietuvos mokesčių sistema – unikali
Vizijos projekte siūloma didinti mokesčių progresyvumą mažinant gyventojų pajamų apmokestinimą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims bei didinant gyventojų pajamų apmokestinimą dideles pajamas gaunantiems asmenims.
Taip pat gyventojų pajamų tarifą sieti su gyventojų gaunamų pajamų dydžiu nepriklausomai nuo pajamų šaltinio, o tarifą nustatyti progresyviai nuo 0% iki 40%. O skurdžiai gyvenančioms šeimoms turėtų būti įvestas neigiamas pajamų mokestis.
„Galime diskutuoti apie tarifus, bet daug svarbiau, kad bendras apmokestinimas būtų progresyvus. Sistemą, kurioje daugiau mokės tie, kurie daugiau uždirba ar daugiau turi, sukonstruoti galime”, – tikino G. Paluckas.
LSDP pirmininkas akcentavo, kad Lietuvoje mokesčių sistema yra neteisinga: „Mūsų šalies mokesčių sistema savo neteisingumu yra unikali visoje Europos Sąjungoje: kuo daugiau uždirbama, tuo mažiau mokesčių sumokama“.
Lietuvoje darbo pajamų apmokestinimo progresyvumo laipsnis yra vienas mažiausių visoje ES. Dideles ir mažas pajamas gaunančių asmenų mokesčių pleištas Lietuvoje 2015 m. siekė 6,2%, tuo tarpu ES vidurkis siekė 14%, nurodoma Socialdemokratinėje vizijoje Lietuvai. Taip susiklostė dėl santykinai didelio mažų pajamų apmokestinimo ir santykinai mažo didelių pajamų apmokestinimo bei taikomų įvairių išlygų.
Išstumta demokratija
Socialdemokratinėje vizijoje pabrėžiama, kad ateityje pažanga vis labiau priklausys nuo kūrybiškų, lanksčių ir išradingų bendruomenių. Tai įmanoma pasiekti tik tokiose visuomenėse, kuriose žmonių santykiai pirmiausia grįsti abipuse pagarba ir lygiateisiu bendradarbiavimu, o ne hierarchiniais galios santykiais ir statuso skirtumais.
„Nelygybė šiais laikais didele dalimi egzistuoja būtent todėl, kad demokratija yra išstumta iš ekonomikos srities. Todėl priemonių valstybės lygmeniu tam, kad būtų suvaldyti vis didesni pajamų ir turto skirtumai – nepakanka“, – teigiama Vizijos projekte.
„Turime pakankamai gerai išvystytą politinę demokratiją, bet matome, jog ji nėra stabili. Teigiame, kad ekonominės demokratijos nebuvimas, politinės demokratijos ateitį padaro pakankami rizikingą“, – diskusijoje sakė politologas L. Gudžinskas.
Todėl socialdemokratai siūlo svarstyti išplėsti ir įtvirtinti demokratijos praktikas darbo vietose, kuriose daugelis žmonių praleidžia reikšmingą savo gyvenimo dalį. Pavyzdžiui, profesinės sąjungos turėtų deleguoti patarėją ne tik prie Vyriausybės ir Seimo, bet prie kiekvienos, su darbo santykiais susijusios ministerijos ir Seimo komiteto.
Galiausiai, reikia stiprinti trišalės tarybos infrastruktūrą įsteigiant nepriklausomą sekretoriatą bei stiprinant tarybos narių kompetencijas, atkurti trišales tarybas regionuose. Vizijoje siūloma, kad profesinėms sąjungoms turėtų būti suteikiama darbo sąlygų inspektavimo teisė.
Pirmąjį Socialdemokratinės vizijos svarstymą „Ekonominė demokratija: darbo rinkos politika ir socialinis dialogas“ galite žiūrėti čia.
