Seimo valdantieji nesiruošia iš pagrindų peržiūrėti prieštaraujančių Konstitucijai pripažintų Miškų įstatymo pataisų – toks įspūdis susidarė Seimo socialdemokratų partijos frakcijos nariams susitikus su naujuoju aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika.
„Panašu, kad naujasis aplinkos ministras, kuris, būdamas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, buvo vienas iš reformos iniciatorių, traktuoja Konstitucinio Teismo paskelbtą išvadą dėl Miškų įstatymo tik kaip procedūrinį pažeidimą. Miškų įstatymas, kurio pagrindu, inicijuota Miškų ūkio reforma, nebuvo tinkamai aptartas su visuomene, nebuvo sulaukta ekspertinių išvadų, o priėmimas vyko skubos tvarka. Ne veltui Konstitucinis Teismas skyrė laiką pašalinti įstatymo spragoms ir neapibrėžtumams. Sulaukus ekspertinių išvadų, konsultuojantis su visuomene, mokslininkais, sulaukus pataisų antikorupcinio vertinimo, Miškų įstatyme gali atsirasti reikšmingi pokyčiai“, – sakė Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas.
Miškų įstatymas, kurio pagrindu, inicijuota Miškų ūkio reforma, nebuvo tinkamai aptartas su visuomene, nebuvo sulaukta ekspertinių išvadų, o priėmimas vyko skubos tvarka.
Pateikus Miškų įstatymą svarstymui Seimo socialdemokratų partijos frakcijos nariai planuoja teikti įstatymui savo siūlymus.
Susitikime su aplinkos ministru dalyvavę socialdemokratų partijos frakcijos nariai pasigedo kritiškesnio aplinkos ministro žvilgsnio vertinant įvykusią reformą, po jos vis labiau ryškėjančias problemas, susijusias su darbuotojų miškininkystės sektoriuje skaičiaus mažėjimu, darbuotojų atlyginimų netolygumais.
„Valdantieji džiaugiasi dėl po reformos išaugusio Valstybinės miškų urėdijos pelno ir sumažėjusių sąnaudų. Nežinau, ar yra kuo džiaugtis. Po tokios esminės reformos veiklos sąnaudos sumažėjo vos keliais procentais, o pelno augimas pasiektas tik dėl staigaus medienos kainos augimo. Tai tikrai ne reformos nuopelnas. Pakitus medienos kainoms, tie „puikūs“ rodikliai gali staiga pablogėti. Girtis dar anksti, ypač kai matome ir tokius neigiamus reformos padarinius, kaip neskaidri miškų darbų rangos tvarka, girininkų įgaliojimų apribojimas ir pan. Apie tai vengiama kalbėti. Būtent todėl ir reikia iš naujo teikti esminius reformos siūlymus ir juos plačiai aptarti su miškininkystės profesionalais ir visuomene“, – pastebėjo Linas Balsys.
Būtiną esamų problemų sprendimą akcentavo ir Juozas Olekas.
„Šiandien per daug koncentruojamasi į pelno skaičiavimą, o ne esamų problemų sprendimą. Valstybinės miškų urėdijos filialuose stringa miškų rangos darbai. Vis dar yra didelis atotrūkis tarp darbuotojų ir vadovybės atlyginimų. Daug klausimų kelia Valstybinės miškų urėdijos valdybos narių darbas. Jos nariams mokami dideli atlyginimai už dirbtinai išpūstą valandų skaičių taip pat rodo, kad dabartinė įmonės valdymo sistema yra tobulintina“, – teigė J. Olekas.
Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas prieštarauja Konstitucijai, jis bus pakartotinai teikiamas svarstymui.
