Pandemijos laikotarpiu ženkliai išaugus nedarbui, neįgaliųjų moterų situacija darbo rinkoje tapo labai sudėtinga. Prie visų nedarbo sunkumų prisideda psichologinė įtampa dėl vaikų bei artimųjų, nerimas dėl sveikatos, įvairios baimės. Kadangi didelė dalis neįgalių moterų dirba fabrikuose, siuvyklose, parduotuvėse – šiuo metu daugelis iš jų yra prastovose. Jų atlyginimai siekia vos 400 – 500 eurų, o darbo praradimas dar labiau pablogina jų finansinę situaciją, o tai reiškia, kad negalią turinti moteris atsiduria ties skurdo riba ir patenka į dar didesnę socialinę atskirtį.
Neįgaliosios sudaro didelę mūsų visuomenės dalį, tačiau tik mažai daliai dirbti galinčių neįgaliųjų moterų pavyksta įsidarbinti. Tarp galinčių dirbti ir realiai dirbančių neįgalių asmenų atotrūkis yra didžiulis.
Visuomenėje vyrauja požiūris, kad neįgalusis yra mažiau kompetentingas negu žmogus, neturintis jokios negalios. Dėl šios priežasties konkurencija darbo rinkoje dažnam neįgaliajam tampa neįmanoma misija.
Pandemijai nesiliaujant, priimtas sprendimas, kad darbas nuotoliniu būdu yra privalomas ne tik valstybinėse įstaigose, bet ir privačiame sektoriuje, išskyrus atvejus, kai nėra galimybės darbus atlikti nuotoliniu būdu. Dažnai darbdaviai piktnaudžiauja atleisdami neįgalias moteris iš darbo. Kai tai įmanoma, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Tuo metu mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.
LSDMS informacija
