Į savo rankas perėmusi vilą „Auską“, Palangos miesto savivaldybė ieško racionalių vilos panaudojimo ir įveiklinimo scenarijų. Rugsėjo pabaigoje miesto tarybos nariams pristatyta galimybių studija, kurioje pabandyta atsakyti į kylančius iššūkius ir siekta rasti tinkamiausių sprendimų Palangai.
Galimybių studijos rengėjai vilą „Auską“ siūlo paversti sveikatinimo paslaugų centru, o jos teritorijoje pastatyti 40 senjorų talpinančius globos namus. Teigiama, jog šis sprendimas ne tik prisidės prie orios kelių dešimčių senjorų senatvės, tačiau ir pritrauks papildomus turistų srautus.
Gerbiu visus žmonės ir ypač senjorus. Visi garbaus amžiaus žmonės nusipelno orios senatvės, tinkamų paslaugų ir priežiūros, tačiau vilos teritorijoje pastačius 40 žmonių talpinančius senjorų globos namus, užtikrinsime tik labai mažos dalies senstančios visuomenės poreikius. Neabejoju, prasidės arši konkurencija dėl galimybės čia patekti, o tai ne tik nepatenkins visų senjorų lūkesčių, bet ir supriešins dalį visuomenės.
Galimybių studijos rengėjams keltos rimtos ir sudėtingos užduotys, tačiau panašu, jog iki galo susidoroti su jomis taip ir nepavyko. Nors nagrinėtos galimybės „Auskos“ teritorijoje teikti ne tik sveikatinimo ir socialines paslaugas, tačiau kultūrinė, užimtumo ir aktyvaus turizmo veiklos kryptys atmestos. Manau, jog be reikalo.
Galiu drąsiai teigti, jog didžiausia problema, su kuria dešimtmečiais susiduria Palanga – sezoninis nedarbas. Jei vasarą būna savaičių, kai darbdaviams neįmanoma rasti nė vieno laisvo darbuotojo, tai šaltuoju metų laiku nedarbas šokteli į rekordines aukštumas. Užimtumo tarnybos duomenimis, jau daug metų vasario mėnesiais nedarbo lygis Palangos mieste siekia beveik 10 procentų (išskiriant šiuos pandemijos metus. Nedarbo lygis Palangos mieste 2021 m. vasario 1 d. siekė net 17,2 proc.).
Sezoniškumas smarkiai sumažina žmonių galimybes susirasti darbą, o netekus pajamų didėja socialinė atskirtis ir pajamų nelygybė. Naujausioje skurdo ir socialinės atskirties ataskaitoje pateikti duomenys rodo, kad skurdo lygis didėjo, o žemiau skurdo rizikos ribos šalyje 2020 m. gyveno 20,9 proc. šalies gyventojų. Jei skaičiuotume savivaldybės lygiu, šis skaičius tikrai būtų didesnis nei 40 asmenų.
Skurdo rizikos atžvilgiu labiausiai pažeidžiami yra ne tik senjorai, tačiau ir bedarbiai, vieniši asmenys, žmonės su negalia, vieniši tėvai ar jaunimas. Štai jaunimo (16–29 m.) nedarbas Palangos mieste 2021 m. balandžio 1 d. buvo net 16,3 proc., o didesnis nedarbo lygis tarp jaunų žmonių Lietuvoje buvo tik Kaune ir Vilniuje.
Būtent dėl šių priežasčių, turime ieškoti optimaliausių sprendimų ir galimybių, kurios ekonominę, socialinę ar užimtumo situaciją gerintų daugiau nei vienai grupei žmonių. Todėl kalbėdami apie galimybes ir šaltuoju metų laiku pritraukti daugiau turistų, turėtume ne fantazuoti, o imtis tokių sprendimų, kad turistai tikrai atvažiuotų į Palangą.
Jau ne kartą anksčiau esu pasisakiusi apie tai, kad viena iš galimybių, kaip sumažinti sezoninį nedarbą – vandens atrakcionų parko statybos Palangoje. Tai ne tik kad paskatins turizmą šaltuoju metų laiku, bet ir kurs darbo vietas mūsų žmonėms. Galiausiai į vandens parką iš kitų miestų ar valstybių atvykę žmonės liks čia ilgesniam laikui, pirks nakvynės, maitinimo paslaugas, mokės savivaldybei pagalvės mokestį.
Spręsdami vilos „Auskos“ geriausio panaudojimo klausimą, turime matyti visumą. Laimingus dirbančius palangiškius, čia poilsiaujančius ir pramogaujančius svečius ir tuos pačius palangiškius senjorus, kuriems apsilankymas vandens atrakcionų parke galėtų būti nemokamas.
Palanga šiais metais švenčia 100–ąsias grąžinimo Lietuvai metines. Tai simboliška data, kuri reiškia, kad turime ne tik branginti tai ką turime, bet ir daryti viską, kad Palanga taptų vieta, kurioje gera gyventi visiems.
