Artėjant Seimo rinkimams, rinkiminė kampanija įgauna vis didesnį pagreitį. Kad jau tuoj Lietuvoje vyks Seimo rinkimai žino beveik kiekvienas, net ir politika nesidomintis, pilietis. Lauko reklamos stenduose politikų atvaizdai, pašto dėžutėse informaciniai jų leidiniai, per radiją ir televiziją leidžiami reklaminiai partijų klipai, socialinė medija mirga politikų pasisakymais, tad nepastebėti vykstančios aktyvios rinkimų kampanijos – išties sudėtinga.
Prie aktyvios politinės kampanijos prisideda ir Vyriausioji rinkimų komisija, kuri atsakinga už kandidatų į Seimą diskusijų organizavimą. Partijos ir jų rinkiminiai sąrašai savo pozicijas pristatė per LRT kanalu vykusias tiesiogines transliacijas, o vienmandatėse rinkimų apygardose kandidatuojančių kandidatų diskusijos buvo transliuojamos tiesiogiai per LRT KLASIKĄ ir portalą LRT.lt.
Rinktis kandidatą iš nublizginto lankstinuko ar vien pažiūrėjus į lauko reklamos stendą, tas pats kas pirkti katę maiše.
Nors šių rinkimų diskusijos kritikuotos dėl nuobodaus formato, labiau priminusio klausimų – atsakymų sesijas nei rinkiminius debatus ir pozicijų kovą, reikia džiaugtis, kad vis daugiau žmonių tokias diskusijas seka ir domisi partijų, jų rinkiminių sąrašų ir vienmandatėse apygardose iškeltų kandidatų vertybėmis, pozicija ir pasiruošimu dirbti šalies parlamente.
Glumina tai, kad kandidatams buvo užduodami bendro pobūdžio klausimai, kartais, visai nieko bendro neturintys su vienmandatės apygardos aktualijomis ar problemomis, o dalis klausimų tokiomis temomis kaip kultūra ar aplinkosauga, apskritai, nebuvo liečiamos.
Dar labiau nei nuobodus diskusijų formatas ir bendri klausimai, liūdina faktas, kad kai kurie vienmandatėse apygardose iškelti kandidatai vengia viešų diskusijų. Sunku suprasti to priežastis, tačiau minčių kyla įvairių, o ypač, matant kone kasdien internete atsirandančias iškarpas iš diskusijų, kuriose politikų išsakytos mintys ar pozicijos kelia rimtą nuostabą.
Vienmandatėje apygardoje iškeltam kandidatui atsisakius dalyvauti diskusijų programoje ir neatvykstant į diskusijų laidą, diskusijų programos laikas nekompensuojamas bei kitiems kandidatams nesuteikiamas, o diskusijų programos vedėjas apie tai informuoja žiūrovus.
Tikiuosi, dar iki rinkimų VRK pateiks statistiką apie diskusijoje nedalyvavusius kandidatus, tad rinkėjai dar prieš balsuojant galės lengviau apsispręsti dėl savo pasirinkimo.
Jei viešos politikų diskusijos nebūtų svarbios, jų niekas neorganizuotų. Rinktis kandidatą iš nublizginto lankstinuko ar vien pažiūrėjus į lauko reklamos stendą, tas pats kas pirkti katę maiše, todėl kreipiuosi į visus rinkėjus ir prašau, rinkitės atsakingai.
Štai ir pavyzdys: diskusijoje, kurioje savo poziciją išsakė Mėguvos apygardoje iškelti kandidatai, dalyvavo tik kiek daugiau nei pusė apygardoje iškeltų kandidatų. Iš 12 politikų tik 7 išdrįso viešai pristatyti save ir savo poziciją iš anksto nežinomais klausimais. Šioje diskusijoje nedalyvavo kai kurių didžiųjų parlamentinių partijų atstovai, todėl apeliuoju į jų darbo kultūrą ir principus bei prašau viešai paskelbti priežastis, dėl kurių jų deleguoti kandidatai nedalyvavo diskusijoje.
Nemanau, jog viešas rinkimines politikų diskusijas reikėtų daryti privalomas, bet faktas apie diskusijose nedalyvavusius politikus tikrai turėtų būti viešinamas ir lengvai prieinamas rinkėjams. Išvengti visuomenės dėmesio vis tiek nepavyks, bet geriau jo gauti iki rinkimų, kad žmonės nešvaistytų savo balsų ir žinotų, ką ir kodėl renka.
