Seimas uždegė žalią šviesą skirti finansinę paskatą jaunoms šeimoms įsigyti būstus regionuose, taigi daugeliui jų įsižiebė viltis visavertiškai įsikurti gimtinėje arba mieste, kuriame dirba, gyvena, augina vaikus.
Tokia viltis nušvito ir šalies kurortuose gyvenančioms jaunoms šeimoms, kurioms įpirkti būstą Palangoje, Neringoje, Druskininkuose ir Birštone – sudėtinga ir brangu. Todėl valstybės parama taptų realiu gelbėjimosi ratu. Tačiau valdančiųjų įžiebta viltis pačių valdančiųjų rankomis buvo ir užgesinta.
Nuo 2018 metų rugsėjo Vyriausybės pasiūlyta parama pasinaudojo 116 šeimų. Planuojama, kad šiemet parama iš viso pasinaudos apie 590-780 šeimų. Poreikis paramai laužtas ne „iš piršto“, rodo norinčių pasinaudoti parama pirmajam būstui įsigyti statistika. Finansinė valstybės pagalba geidžiama ir jaunos šeimos noriai paskata naudojasi.
Šioje vietoje stabtelkime ir pažvelkime į šią situaciją kitu kampu: dabar galiojančiu įstatymu ribojami miestai, kuriuose jaunos šeimos gali kurtis. Maža to, vietovių, kintant nekilnojamojo turto kainoms, skaičius kasmet automatiškai kinta. Ir svajonių būstas, kuris vakar atrodė ranka pasiekiamas, šiandien gali tapti tik tolima svajone.
Automatinė kaita Registrų centrui patvirtinus nekilnojamojo turto normatyvines vertes įvyko ir 2019 metais. Buvo patikslintas vietovių, kurios nuo šių metų sausio nepatenka į regiono sąvoką, sąrašas. Naujos regionui nepriskiriamos vietovės nuo šių metų yra: visa Panevėžio miesto savivaldybė, visa Palangos miesto savivaldybė, Garliava Kauno rajone ir kai kurios zonos Vilniaus rajono savivaldybėje.
Taigi, jaunos šeimos, pateikusios prašymus finansinei paskatai gauti nuo šių metų sausio, gali pretenduoti į subsidiją tik įsigydamos būstą regione pagal 2019 metams patikslintą vietovių sąrašą. Akivaizdu, kad bendros kurortų politikos ypač jautriu būsto klausimu – lig šiol nėra.
Negi Palangai nereikia jaunų, dirbančių, vaikus auginančių, mokesčius mokančių žmonių?
Šiuo metu Lietuvoje kurorto statusą turi jau minėtos 4 savivaldybės: Palanga, Neringa, Birštonas ir Druskininkai. Dar pernai teorinė galimybė įsigyti būstą jaunoms šeimoms pasinaudojus valstybės subsidija Palangoje ir Druskininkuose (pagal tuometinius Registrų centro nustatytus įkainius) buvo. Tačiau nuo šių metų pradžios Palangoje tokia galimybė eliminuota.
Kodėl? Negi Palangai nereikia jaunų, dirbančių, vaikus auginančių, mokesčius mokančių žmonių? Vyriausybės strateginės analizės centro duomenimis, miestas sparčiai sensta. Palanga – vienas iš 4 šalies miestų, kur praėjusiais metais buvo didžiausia pensinio amžiaus gyventojų koncentracija.
Galimybė jaunoms šeimoms su valstybės parama kurtis Palangoje bei kituose kurortiniuose miestuose padėtų išspręsti sezoniškumo, ekonomikos augimo problemas. Arba bent jau galėtų prisidėti prie teigiamų pokyčių.
Valdantieji akcentuoja, kad Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo tikslas – mažinti emigraciją ir atgaivinti regionus. Dėl kokių priežasčių to negalima daryti mūsų šalies kurortuose? Kodėl šios teritorijos paliekamos tik turtingiesiems?
Dabar valstybės pagalba jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą kurortuose, mano supratimu, nėra teisinga. Kviečiu šių savivaldybių tarybų narius bei vienmandatėse apygardose išrinktus politikus imtis bendrų veiksmų ir apginti jaunų šeimų galimybes.
Sprendimų tikrai yra ir jų reikia. Ir ne tik kurortuose ar kurortinėse vietovėse. Galbūt skirstant paramą pirmajam būstui verta įvesti kvotas? Bet kuriuo atveju, grįžti prie šio klausimo ir svarstyti jį iš esmės, o ne paviršutiniškai, kaip dabar daroma, yra būtina.
Svetlana Grigorian, Palangos miesto savivaldybės tarybos narė, socialdemokratė
Autorę galite sekti 
