Atsižvelgdama į infliaciją ir didėjančius infrastruktūros priežiūros kaštus, Palangos miesto savivaldybės taryba praėjusiais metais pakėlė automobilių stovėjimo kainas Palangoje. Visi puikiai supranta, kad tokius sprendimus priimti skatina ne infliacija ar kitos priežastys (Vilniaus mieste rinkliavos didinamos prisidengiant mažinama oro tarša ar gerinama aplinkos ekologine būkle), o siekis į savivaldybės biudžetą surinkti daugiau lėšų.
Didėjančios rinkliavos našta vis labiau gula ne tik ant į Palangą atvykstančių svečių, tačiau ir vietinių žmonių pečių. Palangos miesto valdantieji nesugebėjo argumentuotai atsakyti į mano keltus klausimus dėl išlygos palangiškiams, todėl šio sprendimo nepalaikiau. Dar labiau, buvau šokiruota išgirdus Palangos miesto vadovo raginimą vietiniams gyventojams ieškoti būdų, kaip išvengti rinkliavos. Anot mero, kiekvienas palangiškis žino, kur pastatyti automobilį, kad už stovėjimą nereikėtų mokėti. Jei nežinai kaip Palangoje vasarą nemokėti už automobilio stovėjimą, tai esi netikras palangiškis?
Jei nebūtų pasiūlyta jokių alternatyvų, tokio sprendimo nepalaikyčiau ir šiandien. Palanga – kurortas, gyvenantis iš čia atvykstančių poilsiautojų. Iš šio statuso kuriamą pridėtinę vertę per infrastruktūrą, socialines ir kitas paslaugas, pirmiausia ir turi jausti čia gyvenantys žmonės. Mokesčiai ir rinkliavos nėra savitikslės, jos turi gerinti čia gyvenančių ir atvykstančių žmonių gyvenimo kokybę. Taip miestą suprantu aš.
Ne tik išimtys vietos gyventojų automobilių statymui Palangoje, tačiau ir nemažėjantys automobilių srautai bei chaosas vasarinės Palangos gatvėse prašosi sprendimų. Seimui priėmus Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisas, didžiuosiuose šalies miestuose ir kurortuose iki 2024 m. teks nustatyti ir iki 2025 m. įrengti mažos taršos zonas.
Mokesčiai ir rinkliavos nėra savitikslės, jos turi gerinti čia gyvenančių ir atvykstančių žmonių gyvenimo kokybę.
Nors Susisiekimo ministerija dar tikslina mažos taršos zonų įrengimo rekomendacijas, jau dabar aišku, kad mažos taršos zonos turės atsirasti kurortų ir didžiųjų miestų centruose. Reaguodamos į šias pataisas, savivaldybės jau ruošiasi įstatymo įgyvendinimui. Vienose savivaldybėse svarstoma apie senamiesčių ir centrų didesnį apmokestinimą, kiti, kaip Klaipėda, svarsto ne apie papildomą apmokestinimą, o apie zonų be CO2 įvedimą.
Seimo priimtos įstatymo pataisos reiškia, kad Palangoje turėsime ieškoti sprendimų, kuriais jautriausiose kurorto vietose sumažinti automobilių sukeliamą taršą. Kaip rodo Vilniaus pavyzdys, net ir nuolatos didinama rinkliava už automobilio statymą mieste, jų srautų nemažina, o sekant Klaipėdos miesto pavyzdžiu ir Palangoje nustatant zonas be CO2, tiesiog padarysime jas prieinamas tik labiau pasiturintiems žmonėms.
Mažos taršos zonų nustatymo kontekstas išties yra gera proga išspręsti užsisenėjusias Palangos miesto automobilių parkavimo problemas. Įvedant tokias zonas Palangoje galime ne tik išlaisvinti jautriausias miesto vietas nuo automobilių, tačiau ir suteikti galimybę daugiau lengvatinių ar net nemokamų parkavimo vietų suteikti vietos gyventojams.
Palanga jau anksčiau planavo, tačiau taip ir neišdrįso įgyvendinti daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės idėjos. Tiesą sakant, tuo metu, kai buvo svarstoma mintis Palangos centre šalia Rąžės upelio esančia automobilių stovėjimo aikštelę rekonstruoti į daugiaaukštę, tam pritrūko ne tik drąsos, tačiau ir strateginio mąstymo.
Mažos taršos zonų nustatymo kontekstas išties yra gera proga išspręsti užsisenėjusias Palangos miesto automobilių parkavimo problemas.
Galvodami tik apie galimybę surinkti daugiau pinigų, o ne apie geresnę ekologinę miesto būklę bei vietos gyventojus, kuriems tenka gyventi šimtatūkstantinio automobilio srauto sukeltoje taršoje, Palangos valdžia jokių alternatyvių sprendimų nesvarstė, tačiau situacija keičiasi iš esmės, Seimui priėmus minėtas įstatymo pataisas, kurios tampa privalomos visiems kurortams.
Prievolė mažinti automobilių srautą jautriausiose Palangos mieste vietose, automobilių srautus sumažins tik senamiestyje. Tikėtina, kad nepasiūlius alternatyvų, automobilių srautai tiesiog pasiskirstys po kitus Palangos miesto kvartalus. Problema tiesiog persikels į kitą savivaldybės vietą. Kad ją išspręsti, reikia grįžti prie daugiaaukščių automobilių stovėjimo vietų idėjos.
Dėl automobilių srautų reguliavimo ir taršos mažinimo, pasaulyje jau seniai įgyvendinamos daugiaaukščių automobilių statymo aikštelių idėjos. Automatinės aikštelės gali būti puikia alternatyva, išspręsiančia ne vieną Palangos problemą. Galima svarstyto apie trijų tokių aikštelių statybą Palangos miesto savivaldybėje. Vieną aikštelę galima įrengti Palangos miesto prieigose, kur nuolatos kursuojantis viešasis transportas užtikrintų atvykusių poilsiautojų išvežiojimą po miestą. Antra tokia aikštelė turėtų būti pastatyta prie Šventosios, o trečią būtų galima įrengti jau minėtos aikštelės prie Rąžės upelio vietoje.
Tai nėra tušti pamąstymai, o realus kelias, kaip galima sumažinti automobilių srautus jautriausiose Palangos ir Šventosios vietose, apsaugoti vietos gyventojus nuo didėjančios taršos bei suteikti jiems papildomų lengvatinių vietų automobilių statymui atlaisvėjusiame mieste. Alternatyvų yra, reikia tik noro, drąsos ir strateginio mąstymo.
