Politinis aktyvumas, sąmoningumas ir pilietiškumas – neišvengiami dėmenys, prisidedantys prie mūsų valstybės augimo. Atsakomybė ir pilietinė teisė dalyvauti rinkimuose, iš esmės, nulemia mūsų valstybės raidą ir prisideda prie valstybės augimo, todėl labai svarbu, kad rinkimuose dalyvautų kuo daugiau piliečių.
Šiuose rinkimuose savo pilietine teise pasinaudojo 47,16 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių, t.y. kiek daugiau nei milijonas. Viso, iš 2411617 teisę dalyvauti rinkimuose turinčių piliečių savo valią šių Seimo rinkimų pirmajame ture išreiškė 1044924 rinkėjai. Aktyviąją teisę, leidžiančią dalyvauti rinkimuose balsuojant, turi visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 18 metų.
Palyginti su 2016 metais vykusiais Seimo rinkimais, akivaizdu, jog šiuose rinkimuose piliečiai buvo pasyvesni. 2016 m. aktyvumas siekė 50,56 procentų ir iš rinkimų teisę turinčių 2514657 žmonių, prie balsadėžių atėjo 1273427, o tai yra net 123 tūkstančiais daugiau nei rinkimų teise pasinaudojo šiais metais.
Žemesnis rinkimų aktyvumas šiemet fiksuotas nepaisant prailginto išankstinio balsavimo, kuris vietoje dviejų vyko net keturias dienas. Aktyvumo pakelti nepavyko net ir įrengiant daugiau vietų išankstiniam balsavimui ar sudarius galimybę balsuoti iš automobilio. Galima spėti, jog prielaidos žemesniam aktyvumui atsirado dėl COVID–19 grėsmės, kuomet išsigandę galimo užkrato, žmonės tiesiog liko namuose.
Atsakomybė ir pilietinė teisė dalyvauti rinkimuose, iš esmės, nulemia mūsų valstybės raidą ir prisideda prie valstybės augimo, todėl labai svarbu, kad rinkimuose dalyvautų kuo daugiau piliečių.
Buvo tikimasi, jog didesnį aktyvumą pavyks pasiekti ir sukūrus naują Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą. Šioje rinkimų apygardoje savo valią galėjo išreikšti visi lietuviai, deklaravę išvykimą iš Lietuvos, turintys Lietuvos pilietybę bei užsiregistravę VRK sistemoje bei taip išreiškę norą šioje apygardoje savo balsą atiduoti už čia iškeltus kandidatus ir partijas.
Tiesa, buvo nemaža grėsmė, kad ši apygarda, būtent dėl mažo aktyvumo gali ir neišlikti, tačiau rinkėjų aktyvumas čia pateisino lūkesčius, ir iš 43503 apygardoje užsiregistravusių rinkėjų, 30291 šiuose rinkimuose dalyvavo, bei savo rinkėjų skaičiumi užtikrino, kad ši apygarda liktų ir 2024 m. Seimo rinkimuose.
Kita vertus, būtina išsiaiškinti priežastis, kodėl iš tokio didelio užsiregistravusių rinkėjų skaičiaus, net 13 tūkstančių nepasinaudojo savo rinkimų teise. Būtina atkreipti dėmesį ir į Seimo metų viduryje priimtas pataisas, kuriomis įteisintas dalinis elektroninis balsavimas. Priimtos Seimo rinkimų įstatymo pataisos numato galimybę karantino metu, uždarius diplomatines atstovybes, savo balsą rinkimuose atiduoti elektroniniu būdu. Taip pat, šios pataisos sudarė teorinę galimybę elektroniniu būdu balsuoti ir žmonėms, kurie rinkimų metu yra saviizoliacijoje.
Kaip parodė gyvenimas, nei užsienio lietuviams, nei čia, Lietuvoje, saviizoliacijoje, esantiems asmenims, elektroninis balsavimas prieinamas nebuvo. Vyriausioji rinkimų komisija neskuba įgyvendinti priimto įstatymo ir vilkina elektroninio balsavimo sistemos atsiradimą, bei tokiu būdu neužtikrina Lietuvos piliečių teisės dalyvauti rinkimuose.
Būtina atkreipti dėmesį ir į Seimo metų viduryje priimtas pataisas, kuriomis įteisintas dalinis elektroninis balsavimas.
Kad reikėjo greitos reakcijos ir konkrečių sprendimų, kurie užtikrintų elektroninio balsavimo sistemos atsiradimą, parodė ir faktas, kad pirmajame šių rinkimų ture buvo daug žmonių saviizoliacijoje. Daliai jų teisė dalyvauti rinkimuose užtikrinta nebuvo.
Galiausiai, Vyriausioji rinkimų komisija ne tik galėjo ir privalėjo užtikrinti įstatymo įgyvendinimą, tačiau turėjo puikią progą išbandyti elektroninio balsavimo sistemą. Elektroninio balsavimo sistemos testas vienoje apygardoje su mažesniu rinkėjų skaičiumi, būtų kur kas saugesnis variantas, nei visą sistemą testuoti rinkimuose, kuriuose dalyvauja visi rinkimų teisę turintys piliečiai.
Pirmiausia, reikia nedelsiant imtis priemonių, kad įstatymas būtų vykdomas, bei žmonės galėtų naudotis savo teisėmis. Antra, akivaizdu, jog elektroninis balsavimas turėtų būti prieinamas ne tik saviizoliacijoje esantiems ar karantino metu į balsavimo apylinkes negalintiems patekti asmenims, bet visiems Lietuvos piliečiams. Tokiu būdu būtų užtikrintas kur kas didesnis žmonių įtraukimas ne tik į dalyvavimą rinkimuose, bet ir kitų svarbiausių šalies gyvenimo klausimų, pavyzdžiui, dvigubos pilietybės sprendimą. Delsti nebegalima, reikia daryti.
