2018 m., paviešinus Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų ruoštas neoficialias analizes, paaiškėjo, kurių rajoninių ligoninių šalyje, optimizuojant šalies ligoninių tinklą, turėtų nelikti.
Pagrindiniai kriterijai, kuriuos atitinkančios gydymo įstaigos būtų paliktos ligoninių tinkle, šie: visą parą teikiama skubi pagalba ir gydymo įstaigoje veikiantys bent trys skyriai. Visos kitos, neatitinkančios keliamų kriterijų, galėtų būti pertvarkytos arba, kitaip tariant, uždarytos.
Šalies visuomenė, regionuose dirbantys medikai, politikai ir aktyvistai mūru stojo prieš bet kokį rajoninių ligoninių uždarymą ir tuokart jiems pavyko.
Melagienomis išvadinę galimą rajoninių ligoninių optimizavimą, valdantieji mušėsi į krūtinę ir tvirtino, kad nei vienos ligoninės neuždarys, tačiau pastarųjų dienų aktualijos verčia susimąstyti: ar negrįžo valdantieji prie senos idėjos – rajoninių ligoninių uždarymo.
Nereikės net ir prognozuojamos antros koronaviruso bangos, nes dėl medikų stygiaus rajonų gyventojų sveikatos būklė ims blogėti.
Prielaidas apie galimą ligoninių tinklo optimizavimą galima daryti iš pastarųjų dienų sveikatos apsaugos ministro sprendimų, kurie, po medikų pasipiktinimo, tapo rekomendacijomis gydymo įstaigų vadovams.
Sveikatos apsaugos ministerija siūlo, kad karantino metu, kai medikai dirba keliose gydymo įstaigose, jų darbas būtų organizuojamas ciklais arba kitokiu abiejų šalių suderintu darbo grafiku, kuris užtikrintų minimalius darbuotojų tarpusavio, medikų ir pacientų kontaktus. Šios rekomendacijos skelbiamos karantino metui, o tai gali trukti net metus ar daugiau.
Čia pat ministerijos atstovai pateikia ir pavyzdį, kaip galėtų atrodyti tolimesnis medikų, dirbančių per keletą gydymo įstaigų darbas: „medikas dirba visu etatu vienoje įstaigoje, o kita dalimi etato – kitoje. Jei būtų nuspręsta ir abi pusės, t. y. darbdavys ir darbuotojas, sutartų laikytis minėtų rekomendacijų, vadinasi medikas visas šias valandas išdirbtų vienoje įstaigoje, tarkim, per tris savaites, o likusią savaitę – kitoje, kurioje atidirbtų likusias darbo valandas. Tai reiškia, kad vienu metu medikas nepertraukiamai galėtų dirbti vienoje įstaigoje, o po to – nepertraukiamai kitoje“.
Šios rekomendacijos, jei jų aklai laikytis, reiškia tik vieną – didesnes gydymo laukiančių pacientų eiles rajoninėse ligoninėse, medikų darbo suvaržymą ir ligoninių, kuriose nebeliks medikų, uždarymą.
Nors ministras A. Veryga tokį sprendimą komentuoja kaip siekį užkirsti kelią galimai vadinamai kryžminei taršai, kurios metu koronavirusas ir kitos infekcijos per medikus plinta iš vienos gydymo įstaigos į kitą, medikų bendruomenės atstovai įžvelgia kitus tikslus – siekį grįžti prie rajoninių ligoninių, kuriose neliks medikų, optimizavimo.
Visai neseniai plojome medikams ir džiaugėmės, kad šalyje yra tvirta sveikatos apsaugos sistema, sauganti mūsų gyvybes nuo koronaviruso, tačiau, panašu, kad šios medikus palaikančios akcijos buvo reikalingos tik valdantiesiems ir ministrui, kurie sumanė prieš rinkimus auginti savo reitingus.
Medikų darbas ciklais iš esmės apribos medikų darbą per keletą įstaigų, o tai reiškia, kad rajoninėse ar regioninėse ligoninėse tiesiog trūks gydytojų. Nereikės net ir prognozuojamos antros koronaviruso bangos, nes dėl medikų stygiaus rajonų gyventojų sveikatos būklė ims blogėti.
Aplinkos ministras K. Mažeika ėmėsi avantiūros ir po dvejų metų pertraukos pabandė įteisinti jam taip svarbią medžioklę lankais. Net savaitei nepraėjus po medžioklės taisyklių įteisinimo, po didžiulio visuomenės nepasitenkinimo, ministras buvo priverstas atšaukti savo avantiūristišką sprendimą. Vos po kelių dienų ant to paties grėblio užlipo ir sveikatos apsaugos ministras. Pastarojo įsakymas, po didelio medikų nepasitenkinimo, virto rekomendacijomis.
Matant tokius valdžios žingsnius, peršasi išvada, kad visais įmanomais būdais, prieš savo kadencijos pabaigą, bandoma dar kartą įgyvendinti savo politines ambicijas.
Nuslūgus viruso pikui, medikai tapo nebereikalingi, nors ką tik džiaugėmės kiekvienu medicinos darbuotoju, kuris neemigravo iš Lietuvos.
Prieš mėnesį su savo šeima, linkėdamas Lietuvos medikams stiprybės ir ilgaamžiškumo, pasodinau pirmą simbolinį ąžuolą, kaip padėką Lietuvos medikams už pasiaukojimą, atsidavimą ir mūsų žmonių gyvybių gelbėjimą.
Akivaizdu, kad vien ąžuolų mūsų medikams nepakaks, turim imtis visų įmanomų priemonių, kad regioninės ligoninės išliktų, o medikai gautų orų, sąžiningą ir savo pastangas atitinkantį atlyginimą, kuris išlaikytų medikus rajonuose ar apskritai Lietuvoje.
Nuotraukos autorius Dainius Čėpla
