Katė tupi dėžėje, į kurią įdėta nuodų. Dėžė uždaroma. Jos turinio negalime matyti, todėl negalime žinoti ar gyvūnas vis dar gyvas, ar jau nebe. Taigi, tuo pačiu metu katė yra ir gyva, ir negyva. Tokie tie nūdienos „leftistai“. Jie, anot dešiniųjų quasi-inteligentų, vienu metu yra ir pasikaustę imperialistai, ir impotentai verktiniai. Viena vertus, „leftistai“ turi per daug įtakos didžiojoje politikoje, kita vertus – tos valdžios visiškai neturi. Nesuprasi. Tikra loginė aporija.
Jau pats laikas dešiniesiems quasi-inteligentams pagaliau apsispręsti, ar „leftizmas” tikrai įtakingas. Tačiau apsispręsti jie neskuba. Propagandistams svarbu sukurpti lengvai virškinamą sąmokslo teoriją, kuri pirštu baksnotų į visų socio-politinių negandų atpirkimo ožį. Tai vadovėlinė propagandos taktika, kuria naudojosi dar Oktavianas, kovodamas prieš Marką Antonijų. Kai propagandistai suranda atpirkimo ožį, prasideda jo menkinimo ir netgi jo persekiojimo kampanija. Dar geriau, kai tokią „Mccarthizmo“ logiką šie demagogai sugeba įvilkti į „kritinio mąstymo“ rūbelį. Tokiu atveju „tylioji dauguma“ piliečių stebuklingu būdu tampa ikonoklastiškai mąstančia mažuma.
Antai žinomas JAV dešinysis politikos komentatorius Glenn Beck’as neseniai paskelbė, kad JAV valstybinė skola, koronaviruso krizė, „Black Lives Matter” protestai ir Musulmonų teisių aktyvistai yra susiję reiškiniai. Kaip susiję? Esą tai – plataus masto kairiųjų aktyvistų projektas skirtas amerikietiškajam kapitalizmui niokoti. Kaip G. Beck’as planuoja stabdyti šią „leftistų” invaziją? Jo nuomone, reikia skubiai atidaryti visus verslus, o svarbiausia – atidaryti visas bažnyčias ir leisti žmonėms laisvai melstis. Kitaip tariant, koronaviruso pandemijai Amerikoje dar tik įsibėgėjus, reikia leisti žmonėms burtis Dievo namuose, o tada, susikibus už rankų, skleisti virusą ir suokti „Kumbaya“ amerikietiškam verslumui. A. Veryga žino, kad tai – loginė aporija.
Taip, G. Beck’as yra dešinysis radikalas, kurį jau net „Fox News“ marazmų mašina atsisako viešinti. Tačiau tokių quasi-inteligentų apstu ir tarp mūsų. Štai Vidas Rachlevičius savo komentare „Atsisveikinimas su Sveiku Protu. Liumpeninteligentų Valanda” naudojasi ta pačia, George Orwell’o apibrėžta, „doublethink“ logika. T.y. – jis nukreipia skaitytojų dėmesį nuo JAV egzistuojančių rimtų socialinių bei ekonominių problemų ir pakiša jiems katę dėžėje – „leftistą“ arba kovotoją už socialinį teisingumą. Taigi, jo skaitytojai, kurie, tikėtina, žino apie JAV egzistuojančias rimtas socio-ekonomines problemas, yra sąmoningai klaidinami. Jų dėmesys nukreipiamas visai į kitą pusę.
- Rachlevičius mano, kad jo skaitytojams yra itin svarbu žinoti, ką pasakė kažkokia niekam nežinoma „leftistinė“ profesorė Erin Thompson. Ji, beje, teigia, jog paminklų griovimas žmonijos istorijoje buvo dažnas, normalus įvykis. Visų pirma, šis profesorės komentaras yra truizmas (t.y. banali, visiems žinoma tiesa). Lietuviai puikiai žino, ką reiškia griauti okupacinio režimo simbolius mūsų miestuose, tai – viena iš fundamentalių laisvės išraiškų. Visų antra, E. Thompson komentaras neturi absoliučiai jokios įtakos paminklų išsaugojimo diskusijai JAV. Nepaisant mažai kam žinomų akademikų, amerikiečių požiūris į paminklus konfederatams nuolat keitėsi. Neseniai darytos apklausos rodo, kad šiuo metu dauguma amerikiečių jau palaiko paminklų konfederatams nukėlimo politiką. Klausimas: ar gali taip būti, kad visų amerikiečių smegenys yra plaunamos vienos niekam nežinomos akademikės? O gal yra kitų, svaresnių priežasčių, kurios įtakoja viešąją nuomonę apie paminklų (vergvaldžiams ir de facto JAV sąjungos išdavikams) likimą? Yra. Štai jos, socialinės ir ekonominės priežastys, kurios, mano galva, turi daugiau įtakos nei pavieniai visažiniai profesoriai:
- Koronaviruso krizė JAV parodė, jog tarp baltųjų amerikiečių ir afroamerikiečių bendruomenių egzistuoja didelė socialinė ir ekonominė atskirtis. JAV trečdalis mirusių nuo koronaviruso žmonių yra afroamerikiečiai. Tai yra labai didelis skaičius, turint galvoje, jog afroamerikiečiai sudaro tik 13 procentų JAV populiacijos. Afroamerikiečių bendruomenės neturi galimybės pasinaudoti geresnėmis sveikatos apsaugos ir švietimo paslaugomis, kurias turi baltųjų bendruomenės; https://apnews.com/8a3430dd37e7c44290c7621f5af96d6b)
- Afroamerikiečiai dukart dažniau nei baltieji amerikiečiai žūsta nuo policininkų rankų. Žiaurus afroamerikiečio George Floyd nužudymas atkreipė viso pasaulio dėmesį į šį faktą. Neseniai darytas tyrimas rodo, jog JAV policininkai, krizinės situacijos metu, yra labiau linkę nužudyti afroamerikietį, nei baltaodį. Taigi, rasizmas JAV policininkų gretose egzistuoja; (https://www.nber.org/papers/w22399)
- JAV prezidentas Donaldas Trumpas, o ne kažkokia nežinoma akademikė, nuo pat „Black Lives Matter“ protestų įsibėgėjimo birželio mėnesį, nuolat kurstė pilietinius neramumus šalyje. Puikus to pavyzdys – D. Trumpo fotosesija birželio pirmą dieną prie Baltųjų Rūmų. Jos metu taikūs protestuotojai, D. Trumpui paliepus, buvo apipurkšti ašarinėmis dujomis. Faktas – vardan kelių propagandinių nuotraukų JAV prezidentas sąmoningai toliau provokavo neramumus šalyje. Neseniai D. Trumpas išdidžiai pasidalino video, kuriame jo fanas skanduoja rasistinį “White Power“ (Baltoji Jėga) šūkį. Tačiau, šis prezidento judesys yra tik lašas jūroje. (https://www.nytimes.com/interactive/2018/01/15/opinion/leonhardt-trump-racist.html)
Visi šie išvardyti veiksniai akivaizdžiai įtakoja viešąją nuomonę apie paminklų konfederatams JAV išsaugojimą. Net vyriausiasis JAV generolas Mark Milley viešai pasakė, kad Konfederacijos pajėgos buvo JAV sąjungos išdavikai. Tačiau dešinieji quasi-inteligentai vistiek nenori, o gal ir nedrįsta minėti šių minėtų procesų, kurie nuolat keičia viešąją nuomonę apie paminklų išsaugojimą. Nepaisydami faktų dešinieji propagandistai ragina susėsti prie naudingų idiotų stalo ir susitelkti ties tuo, kas, anot jų, yra itin „svarbu“ – jog kažkokia niekam nežinoma akademikė kažkur kažką pasakė apie paminklus. Tokiu atveju, skaitytojai yra tyčia apgaudinėjami: nors jie mano, kad kovoja prieš „leftistinę“ sistemą, iš tiesų jie yra tik kažkieno retorinių manipuliacijų įkaitai.
Dažnai apie tai nesusimąstome, bet žiniasklaida mums pateikia dviejų rūšių informaciją: svarbią ir visiškai nereikalingą. Svarbi informacija – tai žinios apie socialinę, ekonominę, geopolitinę situaciją hic et nunc. Tai yra informacija, kuri įtakoja daugumos žmonių dabartį ir ateitį. Visa kita yra quasi-inteligentų skleidžiami gandai ir paskalos, kurių pagrindinis tikslas – supriešinti įvairių žmonių grupių interesus. Keletas pavyzdžių: užuot skubiai tramdę JAV įsisiautėjusią koronaviruso pandemiją, dešinieji quasi-inteligentai skaitytojams pakišo antifos baubą. Nors įrodymų apie realią antifos įtaką JAV politikai nėra. Tačiau yra įrodymų, kad organizuoti dešinieji aktyvistai, protestuodami prieš koronaviruso saugumo taisykles, gali apsikarstę automatais užimti Mičigano valstijos rūmus. Taigi, baubas yra, bet ne ten, kur jo ieškoma. Užuot darę viską, kad sumažintų ekonominę krizę, dėl kurios trečdalis JAV gyventojų negali susimokėti paskolų įmokų ar nuomos, quasi-inteligentai pakiša „Black Lives Matter” baubą. Tačiau šis judėjimas nėra joks baubas, tai JAV piliečių daugumos nuomonės išraiška. Apklausos rodo, jog 57 procentai Amerikiečių „Black Lives Matter” protestus laiko pagrįstais ir reikalingais. Taigi, jokio baubo čia nėra, tai – demokratija. (https://www.nytimes.com/interactive/2020/06/10/upshot/black-lives-matter-attitudes.html)
„Paminklų griovėjų“ baubas – dar vienas pretekstas dešiniesiems manipuliuoti „tyliosios daugumos“ emocijomis. Ekonominės ir socialinės atskirties mažinimas tarp skirtingų rasių bendruomenių, JAV valstybinių institucijų reformavimas jiems mažiausiai rūpi. Savo skaitytojams pakišdami „paminklų griovėjų“ atipirkimo ožį jie siekia konkrečių ideologinių tikslų ir jiems absoliučiai nusispjauti, ką tie paminklai simbolizuoja. O žinoti yra svarbu, nes, kaip sakė Naujojo Orleano meras Mitch Landrieu: „Šios statulos nėra tik akmuo ir metalas (…) Šie paminklai kryptingai garbina išgalvotą, išplautą konfederacijos pajėgų idėją – jie tyčia slepia mirtį, vergovę ir terorą.“ Beje, iš 700+ paminklų konfederatams buvo nugriauti tik 26. Taigi, tai nė iš tolo neprilygsta mūsų, čia, Lietuvoje, užmoju atsikratyti Lenino ir kitos sovietinės simbolikos – pas mus jos liko tik Grūto parke.
Tiesa, kairieji aktyvistai irgi pridaro nedovanotinų klaidų. Vyraujanti manija visų verslų prekės ženklus paversti politkorektiškais (kaip ir įsisiautėjusi „Cancel Culture“ (Atšaukimų kultūros) mada) visada, kaip taisyklė, veda į kairiosios politinės platformos savižudybę. Ar tikrai parduotuvių tinklo „Trader Joe’s“ prekių pavadinimų cenzūravimas keičia padėtį teigiama linkme? Ar dėl to šalyje mažėja sisteminė atskirtis tarp etninių bendruomenių? Kvailystė. Toks quasi-aktyvizmas yra puikus būdas įkalti paskutinę vinį į socialdemokratiškos politinės programos karstą.
Artėjant JAV prezidento rinkimams, amerikiečiai turi šansą rinktis: ar kovoti su koronaviruso pandemija, nedarbu ir baisia ekonomine krize, ar su Šredingerio katėmis dėžėje. Tai yra su antifa, „Black Lives Matter“, „leftistais“ ir islamistais. Turiu gerų žinių: didžioji dalis JAV piliečių jau renkasi kovą su tikromis, neišgalvotomis socio-ekonominėmis problemomis. Joe Bideno reitingai auga drastiškai ne dėl to, kad Bidenas yra tobulas kandidatas, o todėl, kad Trumpo kultūrinių karų platforma yra niekam nebeaktuali. Kada Lietuvos dešinieji quasi-inteligentai susipras, kad jie jau irgi niekam nebeaktualūs? Juk jie naudojasi vienu iš apdulkėjusios knygos „Mein Kampf“ patarimu: „Propagandos menas tai būdas pažadinti visuomenės vaizduotę manipuliuojant jų jausmais“.
