Mažėjantis besiskiepijančių nuo Covid-19 žmonių skaičius ir kasdien didėjantis naujai susirgusių, Vyriausybę stumia į kampą. Beveik kasdien iš kabineto narių išgirstame įvairiausius siūlymus ir gąsdinimus tiems, kas vis dar nesiskiepija.
Pradžioje tai buvo panašu į tam tikrą komunikacijos strategiją siekiant paraginti visuomenę aktyviau skiepytis, tačiau panašu, jog nuo gąsdinimo, Vyriausybė pereina prie realių veiksmų, kurie manau, nesuderinami su žmogaus teisėmis.
Suprantu skiepų naudą. Pats esu persirgęs Covid-19 liga ir dar turiu aktyvių antikūnių, tačiau kai jų skaičius sumažės, skiepysiuosi nuo koronaviruso.
Tačiau esu prieš bet kokią prievartą. Įvairios sankcijos ir kartais neadekvatūs Vyriausybės siūlymai į paraštes gali nustumti šimtus tūkstančių mūsų piliečių. Valdančiųjų pasirinktas botago kelias pažeistų žmogaus teises, dar labiau supriešintų visuomenę.
Įvairios sankcijos ir kartais neadekvatūs Vyriausybės siūlymai į paraštes gali nustumti šimtus tūkstančių mūsų piliečių.
Vyriausybės pasitarime svarstytas klausimas dėl COVID-19 valdymo priemonių esant pilnam vakcinų pasiekiamumui. Pasiūlymus teikiančios Vidaus reikalų ministerijos aiškinamajame rašte rašoma, kad „Esant naujai realybei ir siekiant užtikrinti, kad pandemija neperkrautų sveikatos priežiūros įstaigų ir netrikdytų kitų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo …. patvirtino papildomas COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemones ir ribojimus šalyje.“
Kokiai „naujai realybei“? Covid-19 pandemija pasaulį sukausčiusi jau daugiau kaip pusantrų metų. Šioje Vyriausybėje kas nors planuoja, modeliuoja, prognozuoja? Ar viskas vyksta tik šia diena, pagal faktą?
Akivaizdu, kad skiepijimo tempai Lietuvoje nėra tie, apie kuriuos metų pradžioje garsiai svajojo sveikatos apsaugos ministras ar šalies Prezidentas, tačiau iki šios dienos bent viena skiepo doze jau pasiskiepijo 50,6 proc. arba 1 414 332 gyventojų.
Norėdama priversti visus likusius pasiskiepyti, Vyriausybė suka draudimų keliu, kurie įsigaliotų, kai COVID-19 lovų užimtumas asmens sveikatos priežiūros įstaigose pasiektų 250 lovų (šiuo metu užimtos 184).
Vyriausybės nutarimu siekiama nustatyti ribojimus kontaktinių paslaugų teikimui, ūkinės veiklos vykdymui ir dalyvavimui renginiuose visiems iki šiol nepasiskiepijusiems žmonėms. Visiems iki šių metų rugsėjo 13 d nepasiskiepijusiems, nebus galima lankytis didžiuosiuose prekybos centruose, patekti į sveikatos priežiūros įstaigas (paslaugas galės gauti persirgę ar pasiskiepiję nuo Covid-19 arba turintys 48 val. galiojantį neigiamą testą), gauti grožio paslaugų, lankytis bibliotekose, dalyvauti uždarose ir atvirose erdvėse organizuojamuose įvairiuose renginiuose ir pan.
Vyriausybės ribojimai palies ir dirbančius, tačiau nesiskiepijančius žmonės. Vienas iš Vyriausybės siūlymų – nušalinti nuo darbo tam tikrų profesijų atstovus, kurie atsisako skiepytis.
Tokias teises turėtų darbdavys, jei jo darbuotojas atsisako skiepytis. Nors nušalinimas nuo darbo, pagal Vidaus reikalų ministeriją, nereiškia atleidimo iš darbo, nušalintam darbuotojui nebus leidžiama eiti į darbą, o už tą laikotarpį nebus mokamas atlyginimas. Nors emigracija iš Lietuvos ir buvo apstojusi, su tokiu siūlymu vėl išvarysime didelę dalį darbingų žmonių iš Lietuvos.
Turiu pasiūlymą Vyriausybei. Į nutarimo projektą reikėtų įtraukti ir darbą Seime. Jei Seimo narys atsisako skiepytis, reikėtų jį nušalinti nuo darbo ir nemokėti algos. Jei dėl darbo verčiam skiepytis paprastus darbuotojus, kodėl neprivertus išrinktųjų? Jei visus, tai visus.
O jei rimtai, tai dar kartą pasisakau prieš bet kokius žmogaus teisių ribojimus ir suvaržymus. Konservatoriai turi savybę savo valdymo metu kaip nors pasižymėti, kad žmonės paskui dar kokias dvi kadencijas už juos nebalsuotų. Šis sprendimas gali būti būtent toks.
Manau, jog su savo šalies piliečiais pirmiausia reikia diskutuoti, išsiaiškinti nesiskiepijimo priežastis ir sudaryti jiems sąlygas tai padaryti.
Siūlymų, kaip be prievartos paskatinti žmonės skiepytis yra tikrai daug. Nuo įvairiausių loterijų, tiesioginių išmokų pasiskiepijus iki laisvų dienų, darbuotojams pridedamų prie atostogų. Kantraus ir nuoseklaus specialistų aiškinimo, atsakymų į įvairiausius žmonių klausimus, betarpiško kiekvieno galbūt abejojančiojo konsultavimo.
Kas ieško sprendimų, tas randa, o jei eini lengviausiu keliu, dažniausiai jis greitai ir baigiasi.
Tomas Bičiūnas yra Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys, Seimo Žmogaus teisių komiteto narys
