Reikia pripažinti, kad šiuo metu gyvename laikotarpiu, kuriame itin daug nerimo ir nepasitikėjimo. Tolimesnė mūsų ateitis sunkiai prognozuojama bei labiausiai priklausoma nuo COVID-19 viruso plitimo.
Pasitikėjimas žmonėmis turi būti vienas svarbiausių faktorių norint eiti gerovės valstybės vizijos link.
Nepasitikėjimą pabrėžiau ne šiaip sau: mums nuolat nurodinėjama ką ir kaip daryti, nors daugelis dalykų savaime suprantami ir teigiamai priimami visuomenės. Kai kurie nurodymai iššaukia ne tik visuomenės susipriešinimą. Tarpusavyje ginčijasi ir nesutaria centrinė valdžia, beje, mananti esanti vienintelė žinanti ir gebanti reguliuoti mūsų gyvenimus taip, kaip jiems atrodo būtina, tačiau visuomenė nėra avių banda. Pasitikėjimas žmonėmis turi būti vienas svarbiausių faktorių norint eiti gerovės valstybės vizijos link.
Tai nėra dar vienas straipsnis apie COVID-19. Jis – apie pasitikėjimą. Pasitikėjimo tema šiandieninės valdžios darbotvarkėje yra visiškai pamiršta. Tai puikiai iliustruoja keli konkretūs atvejai: vienas jų – Vilniaus rajono asfaltuojami keliai. Nors rajono gyventojai jau seniai prašo asfaltuoti kelius, kuriais važiuoja didelis srautas žmonių, tačiau valdžia nusprendžia asfaltuoti mažasrautį keliuką, vedantį link premjero gyvenamosios vietos. Dar geresnis pavyzdys, iliustruojantis nepasitikėjimą mūsų jaunimu – amžiaus kartelės pakėlimas įsigyjant alkoholinius gėrimus. Jei jau manome, kad žmonės pakankamai subrendę gauti pasą, tuoktis, auginti vaikus, eiti ginti šalies karo atveju, kodėl reguliuojame kaip jis turi elgtis parduotuvėje? Sutikite, jei jau kas norės išgerti, jokie draudimai tokių žmonių nesustabdys.
Pasitikėjimo tema aktuali ir savivaldoje. Nors komunikacijos ir įvairių projektų viešinimo netrūksta, tačiau visuomenės įtraukimas į įvairių savivaldos sprendimų priėmimą yra labai menkas. Kartais atrodo, jog savivaldos sprendimai ir realūs žmonių poreikiai yra visiškai skirtingi. Spręsdamos didesnio žmonių įtraukimo į miestų ir miestelių valdymo klausimą, Europos Sąjungos šalys ėmėsi dalyvaujamosios demokratijos įrankio – dalyvaujamojo biudžeto.
Dalyvaujamasis biudžetas – tai galimybė į miestų ir miestelių valdymo klausimus tiesiogiai įtraukti žmones. Šios priemonės principas labai paprastas: tam tikrą, nedidelę, dalį savivaldos biudžeto paskirsto pati visuomenė. Poreikius, tai yra kam skirti pinigus, taip pat nustato patys gyventojai.
Pavyzdys labai paprastas: savivaldybė gyventojų metinėms iniciatyvoms numato, tarkim, šimtą tūkstančių eurų. Paskelbia sąlygas, kokiems projektams ir iniciatyvoms bus skiriami pinigai, kokie prioritetai, paraiškų pateikimo datos ir t.t. Gyventojai, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos ar, tiesiog, kaimynai pateikia savo idėjas. Visos savivaldybės numatytoms taisyklėms atitinkančios iniciatyvos yra paskelbiamos viešai ir pristatomos visuomenei.
Numatytu metu visi miesto ar miestelio gyventojai gali dalyvauti balsavime ir išrinkti labiausiai tinkamas iniciatyvas. Savivaldos gyventojams apsisprendus, savivaldybė įgyvendina išrinktus projektus ir tokiu būdu yra realizuojama tiesioginė žmonių valia. Nuo idėjų atrinkimo iki jų realizavimo.
Gali skambėti sudėtingai, tačiau realybėje – viskas paprasta. Gyventojams, aprašantiems savo iniciatyvas nereikia atlikinėti detalių skaičiavimų, atlikinėti pirkimų, sudarinėti sutarčių su rangovais ir panašiai. Viską už juos padaro savivaldybės administracija. Esminis dalykas – idėja, paverčianti žmonių gyvenimą miestelyje patrauklesniu, patogesniu ir malonesniu.
Dažniausi tokių iniciatyvų pavyzdžiai – apleistų skverų ar parkų sutvarkymas ir jų pritaikymas visuomenės poreikiams, poilsio vietų įrengimas žaliosiose zonose, nemokamo interneto prieigos įrengimas centrinėse miestelių erdvėse, treniruoklių įrengimas paplūdimiuose ar paplūdimio sutvarkymas bei pritaikymas gyventojų poreikiams, bendruomenių informacinių stendų įrengimas, vaikų žaidimo aikštelių rekonstrukcijos, tamsių miestelių zonų apšvietimo įrengimas, šaligatvių ar įvažiavimų pritaikymas neįgaliųjų poreikiams ir panašūs, tačiau visuomenei itin svarbūs ir aktualūs dalykai. Viskas priklauso nuo pačių bendruomenių idėjų ir minčių.
Dalyvaujamojo biudžeto įrankis svarbus ir tuo, kad į miesto valdymą įtraukiamus gyventojus paverčia tikraisiais miesto šeimininkais. Žmonės daro susitikimus, buriasi bendruomenėse ir prie kitų svarbių klausimų aptaria dar ir miesto valdymo klausimus. Kas geriau jei ne miesto gyventojai geriausiai žino savo poreikius?
Pasitikėjimo tema Lietuvoje – itin aktuali. Neatkūrę žmonių pasitikėjimo ir toliau gyvensime susiskaldžiusioje, nuolat besivaidijančioje visuomenėje ir nuo gerovės valstybės Lietuvos tolsime, o ne prie jos artėsime. Nebus lengva, tačiau realūs sprendimai ir didesnis gyventojų vaidmuo valstybės, savivaldos valdyme prarastą pasitikėjimą tikrai padės susigrąžinti.
Autorių galite sekti 
