Po naujausio „Tūkstantmečio mokyklų“ programos pristatymo Seimo komitete parlamentarai vėl užvertė ministerijos atstovus klausimais ir įtarimais.
Tarp švietimiečių didelį autoritetą turinčios profesorės, socialdemokratų Seimo frakcijos narės Vilijos Targamadzės vertinimu, su kiekvienu pristatymu aiškumo ne daugėja, o mažėja.
„Tūkstantmečio mokyklų programoje galės dalyvauti ne bet kas. Kaip bus atrenkamos mokyklos, neaišku. Tai didžiausia mįslė: kokie gi bus tie dalyvių atrankos kriterijai ir rodikliai? Deja, ministerijos pranešėja apie tai kalbėjo itin mažai ir neaiškiai. Ypač įtartina, kad iš pristatymo be pėdsakų dingo Geros mokyklos koncepcija, akcentuojama Lietuvos vyriausybės programoje“, – abejonėmis dalijasi prof. V. Targamadzė.
Prof. V. Targamadzė klausė programos rengėjų, ar mokyklų atrankai bus naudojami pažangos rodikliai. „Tuomet kyla klausimas: kurios mokyklos bus stiprinamos? Ar akademiniu požiūriu silpnos, ar stiprios? O kaip dėl regiono ir savivaldybės raidai svarbių mokyklų? Iš to, ką kalba ministerijos atstovai, akivaizdu, kad silpni ir maži pinigų nesulauks“, – įspėja parlamentarė.
Ji cituoja programos nuostatas, pagal kurias privilegijuotomis „tūkstantmečio mokyklomis“ galės tapti tik tų savivaldybių švietimo įstaigos, kuriose bendrojo ugdymo įstaigose mokosi ne mažiau kaip tūkstantis mokinių, o mokinių skaičius rugsėjo 1 dienai yra 200 mokinių. Tai reiškia, kad bus stiprinamos ir šiaip stiprios ir didelės mokyklos.
Profesorė pateikė klausimų ministerijos valdininkams dėl keturių pažangos rodiklių mokykloms. Du iš jų susiję su akademiniais pasiekimais, kiti – su mokytojui tenkančiu mokinių skaičiumi.
„Nesuprantu, kaip tai garantuoja švietimo kokybę? Ar šie rodikliai bus naudojami atrankai? Jeigu taip, tai silpnesniųjų ir mažesniųjų laukia nekokia ateitis. Negi tik didelės mokyklos yra gėris, o mažos automatiškai naikintinos?“, – nuogąstauja profesorė.
V. Targamadzė pareikalavo neišsisukinėjant paaiškinti, kaip bus paisoma konkrečių bendruomenių, regionų, savivaldybių socialinių poreikių, užtikrinama ekonomiškai ir kultūriškai silpnesnių vietovių pažanga, jei atrenkant mokyklas „Tūkstantmečio mokyklų“ programai reikšmingais laikomi tik skaičiai.
„Kaip bus mažinami akademinių pasiekimų skirtumai tarp mokyklų, atotrūkis ir atskirtis? Ministerijos pristatyme vasarą buvo kalbama apie principą, kad Tūkstantmečio mokyklų idėja grindžiama geros mokyklos koncepcija. Dabar geros mokyklos čia neliko nė kvapo. Gal ministerija užmiršo, kad 2017 m. priimtos bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairės, o dabartinė Vyriausybė yra patvirtinusi įgyvendinimo priemonę, kurioje akcentuojama Geros mokyklos koncepcija ir būtinybė įvertinti rizikas. Panašu, kad ne tik nenorima įvertinti esamų rizikų, bet ir įnirtingai kuriamos naujos rizikos“, – įspėja parlamentarė.
„Tas sumanymas visokeriopai stiprinti stipriuosius bei didžiuosius ir guiti silpnus ir mažus dvelkia socialiniu darvinizmu. Tokios nuostatos, kaip žinome, kai kam nėra svetimos. Bet ar tokia diskriminacinė filosofija priimtina Lietuvos visuomenei?“ – įspėja parlamentarė.
