„Šalin ašaras. Reikia sprendimų. Skubių sprendimų, kaip padėti Ukrainos žmonėms ir apsaugoti Europą nuo tolimesnės Putino Rusijos agresijos. Ir prisipažinsiu: balsuoju už Ukrainą, o mintyse – Lietuva“, – teigia Vilija Blinkevičiūtė, Europos Parlamento narė ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė.
Pokalbis su V. Blinkevičiūte – apie Europos Parlamento ir kitų Europos Sąjungos institucijų sprendimus dėl karo Ukrainoje.
Ar, prasidėjus karui Ukrainoje, klausėte savęs: o kas, jeigu…?
Ko gero, vienaip ar kitaip visi to paklausėme savęs. Mano klausimas buvo toks: kas būtų, jei Lietuva nebūtų ES ir NATO narė? Ir tikiu, kad visi turime vieną, vienintelį atsakymą.
Pagaliau aiškų atsakymą turi ir ES. Įvyko istoriniai lūžiai dėl požiūrio į dabartinę Rusiją. Tai rodo priimami sprendimai: dar kartą didinama parama Ukrainai, griežtinamos sankcijos Kremliui ir su juo bendradarbiaujančiam Baltarusijos režimui.
Pirmą kartą istorijoje ES finansuos ginklų ir kitos įrangos pirkimą ir tiekimą užpultai šaliai: Ukrainai skirta 450 milijonų eurų, už kuriuos ši galės įsigyti ginkluotės.
Kokie kiti ES sprendimai Ukrainai remti?
Dar prieš karą, vasario 16 dieną, Europos Parlamentas balsavo skirti skubią 1,2 milijardo eurų paramą Ukrainai. Tai yra šeštasis ES paramos Ukrainai paketas. Nuo 2014 m. Ukrainai jau skirti 5 milijardai eurų.
Labai svarbu, kad, jau prasidėjus karui, ES valstybės vienbalsiai sutarė priimti Ukrainos pabėgėlius 3 metus, nereikalaujant prieš tai pateikti prieglobsčio prašymo, bei teikti jiems pagalbą.
Ir tai yra tik nedidelė dalis sprendimų iš viso paramos paketo.
Kaip vertinate sankcijas Rusijai, Baltarusijai?
Tai atsakas į taikios valstybės užpuolimą. Tai vienas iš būdų paveikti agresorių ekonominėmis, finansinėmis priemonėmis, apriboti jo galią. Neabejoju, kad sankcijos bus veiksmingos, nuoseklios, stiprinamos. Kad jas pajus ir tie, kurie naudojasi Vakarų gėrybėmis. Turiu galvoje ne tik oligarchus, jų prabangias jachtas ir vilas. Turiu galvoje visus, kurie prisidėjo prie žmonių žudynių, kurie įsako bombarduoti Ukrainą.
Turime būti tvirti, nes karas Ukrainoje, norime ar nenorime, palies mus visus, mūsų gyvenimus. ES laukia iššūkis iki minimumo atsisakyti Rusijos žaliavų, dujų ir naftos. Naujoji Vokietijos valdžia su socialdemokratais priešakyje sustabdė dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą. Tai kainuos ir Vokietijai, ir kitoms Vakarų Europos valstybėms. Todėl ir sakau: turime būti tvirti ir nuoseklūs. Tokia yra laisvės kaina. Negalime pasiduoti Rusijos šantažui, melui ir agresijai.
ES pagaliau uždraudė Kremliaus žiniasklaidos priemones savo teritorijoje…
… ir Rusija nebegalės skleisti savo melo, kad pateisintų V. Putino karą. Man visada buvo keista, kad melas, nukreiptas prieš ES, prieš Ukrainą, prieš visą demokratinį pasaulį, Europoje liejasi laisvai.
Propaganda yra ginklas. Neveltui visus Rusijos žmones Putinas tiesiog izoliavo nuo informacijos. Kuo reikia būti, kad meluotum savo valstybės žmonėms apie karą, žūvančius žmones, griaunamą taikią kaimyninę valstybę? Kad taip stipriai nemylėtum ne tik Ukrainos, bet ir savo valstybės žmonių? Kad grasintum visam pasauliui branduoliniu ginklu ir apšaudytum Ukrainos atomines jėgaines?
Šią savaitę Europos Parlamentas balsavo dėl rekomendacijų, kaip sustabdyti pavojingą užsienio kišimąsi, dezinformaciją ir grėsmes demokratijai. Į šias grėsmes patenka ir slaptas politinės veiklos finansavimas iš priešiškų valstybių. Europos Parlamentas taip pat balsavo už tai, kad visoje ES būtų uždraustos „auksinės vizos“, pagal kurias trečiųjų šalių piliečiai mainais už investicijas gali gauti pilietybės teises ar leidimus gyventi ES.
ES aktyviai gina savo demokratiją. Pagaliau.
Kalbino Rimantas Kazlauskas.
