Vertindama Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metinę kalbą apie Europos Sąjungos (ES) padėtį, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad EK pirmininkės žodžiuose atsiskleidė „ne tik nepalaužiamas ryžtas spręsti geopolitines problemas, didinti paramą Ukrainai, bet ir nuoširdus rūpestis Europos gyventojais, išgyvenantiems sunkią gyvenimo kaštų brangimo krizę“.
Pasak LSDP lyderės, Ursula von der Leyen parodė, kad EK turi aiškų planą, kaip spręsti svarbiausius gyventojų iššūkius.
„Gyvename vadinamojoje polikrizėje, kuomet žmonės visoje Europoje jaučiasi nesaugūs dėl keleto, tuo pat metu įsiplieskusių, krizių. Kalbu apie COVID pandemijos pasekmes Europos ekonomikai, apie prasidėjusį karą Ukrainoje, milžinišką kainų kilimą visose srityse, klimato krizę. Skaičiai kalba patys už save: neseniai padarytos Eurobarometro apklausos rodo, kad 7 iš 10 žmonių Europoje jaučia nerimą dėl karo Ukrainoje bei padidėjusių pragyvenimo kaštų.
Todėl svarbu, kad visus šiuos iššūkius Von der Leyen savo kalboje atliepė konkrečiai ir parodė, kad Europa šiuo sunkiu laikotarpiu ne tik rūpinsis savo žmonėmis, tačiau ir savo pavyzdžiu rodys visam pasauliui, kaip spręsti šias krizes efektyviai, pažangiai, stiprinant Europos šalių solidarumą, nekurstant nesantaikos“, – sako V. Blinkevičiūtė.
„Taikos sąlygas turi diktuoti Ukraina, o ne diktatorius Putinas“
Socialdemokratės nuomone, svarbu tai, kad paramos Ukrainai didinimas tapo svarbiausiu Von der Leyen kalbos aspektu.
„Kaip jau minėjau, visoje Europoje žmonės jaučiasi nesaugūs dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą. Todėl Von der Leyen pabrėžė, kad Europa privalo stiprinti gynybinį bendradarbiavimą, – užtikrinti, kad kuo didesnė gynybinė ir finansinė pagalba pasiektų Ukrainą ir jos žmones. EK pirmininkės žinutė aiški: privalome siekti teisingos taikos Ukrainoje, kurios sąlygas diktuotų ne diktatorius Putinas, o patys ukrainiečiai. Taigi, turime ir toliau padėti Ukrainai apsiginti, tam, kad ši atgautų visišką suverenitetą ir artėtų prie įstojimo į ES“, – vertina V. Blinkevičiūtė.
V. Blinkevičiūtė primena, jog EK pirmininkė nepamiršo ir kasdienių gyventojų problemų, tokių kaip pragyvenimo kaštų augimas, nelygybė, nedarbas.
„Per pastaruosius metus drastiškai išaugo kainos visuose sektoriuose, padidėjo pragyvenimo išlaidos, būstas šeimoms tapo itin brangus, ženkliai sumažėjo žmonių perkamoji galia. Taigi, stebėjome ir nuolatinį socialinių problemų, tokių kaip skurdo, nelygybės, nedarbo, gilėjimą. Džiaugiuosi, kad EK pirmininkė atkreipė deramą dėmesį į šiuos gyventojų patiriamus sunkumus.
Kalbėdama apie Socialinių teisių ramstį, EK pirmininkė pareiškė sieksianti, kad darbą Europoje turėtų bent 78 proc. 20–64 m. žmonių. EK pirmininkė taip pat minėjo Direktyvą dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio, kurios tikslas – padėti europiečiams išbristi iš skurdo bei skatinti kolektyvines derybas. Svarbu ir tai, kad EK reaguoja į nuolat skaitmenizuojamos darbo rinkos pokyčius. Taigi, buvo pažymėta, kad ES ir toliau sieks užtikrinti lygias darbuotojų teises skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims. Juk jie – tokie patys darbuotai, kaip ir visi kiti, todėl jų teisės turi būti gerbiamos“, – sako V. Blinkevičiūtė.
