Opozicinės Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė teigia, jog amortizuojant kylančias šildymo bei elektros kainas galima pasitelkti valstybinių energetikos monopolijų pelnus – šios pernai uždirbo 250 milijonų eurų grynojo pelno. Socialdemokratai taip pat siūlo buitiniams elektros ir dujų vartotojams taikyti mažesnį – 9 proc. – pridėtinės vertės mokestį (PVM).
Partijos pirmininkė sako, kad ją neramina žemi, palyginus su kitomis valstybėmis, vyresnių žmonių vakcinavimo rodikliai, o situacijos gerinimui reikėtų pasitelkti tiek šeimos gydytojus bei poliklinikų tinklą, tiek Bažnyčios atstovus. Pasak politikės, gerosios kitų savivaldybių patirtys rodo, jog tokie metodai veikia.
Apie visa tai ji kalbėjo interviu „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“.
Būtina aiškiai pasakyti, apie kokį karantiną kalbama
Kaip manote, bus vėl karantinas? Ar reikia?
Pirmiausia, visus labai neramina blogėjanti Covid-19 sergamumo ir mirtingumo situacija Lietuvoje. Čia sprendimų tikrai reikia ir jie neišvengiami. Palyginkime Lietuvos sergamumo lygį su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Esame tarp blogiausių valstybių, o kalbant apie mirtingumą apskritai pirmaujame, blogąja prasme, kartu su Bulgarija.
Nieko nedaryti čia nebeišeina ir aš nenoriu grįžti atgal ir kritikuoti, ko nepadarė konservatorių ir liberalų vyriausybė, nors klaidų tikrai būta. Noriu žiūrėti į ateitį ir ką dar galima padaryti.
Šią savaitę ir premjerė, ir sveikatos apsaugos ministras paskelbė ketinimą įvesti karantiną.
Pažiūrėkite, kokia buvo daugelio žmonių reakcija – negalima pasakyti, kad teks grįžti prie karantino ir nepasakyti, koks bus turinys, nes žmonės iškart prisimena ankstesnius karantinus, kuomet buvo įvesti didžiuliai ribojimai. Sunerimo ir verslas, ir keliaujantys, bendraujantys asmenys. Būtina sutarus priimti tam tikrus sprendimus, tačiau išankstinio gąsdinimo nereikia.
Prezidentas sako, kad reikia mažiau vieni kitus gąsdinti. Jūs pritariate tam?
Na, aš nenoriu veltis į vienos ar kitos institucijos ginčus, kurie visiškai be reikalo tęsiasi daugiau nei metus.
Turite omenyje valdančiųjų ir prezidento santykius?
Taip. Nuolat iškyla valdančiųjų nepasitenkinimas vienu ar kitu prezidento pasakymu, kad valstybei reikia elgtis vienaip ar kitaip. Šitų dalykų tikrai nenoriu komentuoti. Linkėčiau valdantiesiems su prezidentu vystyti normalius santykius, nes to reikia visiems Lietuvos žmonėms, kadangi valstybėje yra nebe dvi, o trys krizės. Būtų gerai, kad vyktų bendras darbas, o ne kažkoks apsižodžiavimas, kuris prie nieko neveda.
Grįžtant prie esamos situacijos dėl Covid-19 susirgimų, manau, kad pagrindinė priežastis, kodėl situacija pas mus prastėja, yra pakankamai žemas vakcinacijos lygis. Taip, galime pasidžiaugti, jog pasiskiepijo daugiau nei 70% suaugusiųjų, tačiau mes turime atkreipti dėmesį, kad vyresnio amžiaus žmonės, mūsų senjorai, pagal vakcinacijos mastus, smarkiai atsilieka nuo ES valstybių.
Ir kuomet 40% vyresnio amžiaus žmonių nėra pasiskiepiję, yra didelė problema ir jiems, ir jų artimiesiems, ir visai Lietuvai.
Tai ką daryti? I. Šimonytė šią savaitę buvo tokiame emociniame sutrikime, matėsi, kad sunku sugalvoti, ką daryti su žmonėmis, kurie nenori skiepytis, ypač jeigu juos vaikai įtikinėja nesiskiepyti.
Norėčiau palinkėti nenuleisti rankų. Jokiu būdu nereikia remtis vienu pavyzdžiu, yra daugybė gerų atvejų, kai paskiepijama ir 100 bendruomenės narių dėka aktyvios bendruomenės, medikų, tų pačių pardavėjų ar dėl Bažnyčios įsitraukimo.
Esu įsitikinusi, kad būtina į skiepijimo procesą įtraukti šeimos gydytojus, suteikti galimybę poliklinikoms skiepyti. Neabejoju, jog vyresni žmonės labiau pasitiki savo šeimos gydytojų ar slaugių nuomone bei patarimais – kaip ir Bažnyčios patarimais.
Kai kurių savivaldybių patirtis parodė, kad įtraukus bendruomenes į vakcinavimo procesą bei individualiai prieisime prie kiekvieno, ypatingai vyresnio, žmogaus, tikrai galime pasiekti neblogų rezultatų.
Atkreipčiau dėmesį į tokias savivaldybes, kaip Marijampolė, Birštonas, Ignalina, kuriose puikiai dirba socialdemokratų merai ir kurios pasiekė gerų skiepijimosi rezultatų. Ne kartą su jais kalbėjau ir jie sutelkia bendruomenę ir prašo vyresnių žmonių pasiskiepyti.
Norėčiau atkreipti dėmesį ir į kitas Vyriausybės priemones, kuriomis siekiama stiprinti prevenciją, skatinti skiepijimą. Gal ir atsibodęs dalykas, bet vis dar daroma komunikacinių klaidų.
Vienas iš šią savaitę pasakytų dalykų, tai jog bus paskelbtas karantinas, tačiau nepasakytas turinys, koks tas karantinas bus. Tikrai sulaukiau ne vieno skambučio, kaip ir mano kolegos, bičiuliai, kuomet smulkieji verslininkai, gėlių pardavėjai iš vieno rajono, prisipirkę gėlių, nesupranta – juos uždarys ar ne? Visi įsivaizduoja, kad bus grįžtama prie seno karantino, koks buvo iki šiol.
Galimybių pasas turi būti apibrėžtas įstatymu
Žmonės galėtų ne tik antraštes skaityti, bet ir patį turinį. Tie, kurie klauso tiesiogiai Vyriausybės kalbų, girdi, kad karantinas reikalingas tam, kad būtų įteisintas kaukių dėvėjimas. Bet perskaitai antraštę, ypač jei žiniasklaida ją pagrąžina, žmonės po to ir galvoja, kad bus taip, kaip buvo.
Nekaltinu žmonių, nes jie yra išvargę ir pervargę. Aiškumas, visiems valdžios atstovams, yra būtinas ir kiekvieną pasakytą žodį žmonės supranta labai tiesiogiai. Todėl aiškumo ir konkretumo labai reikia, nes per šią savaitę sukeltas šaršalas, tačiau jokių sprendimų nepriimta, pasakyta, kad jie bus priimti kitą savaitę.
Ir apie galimybių pasą – reikia apibrėžti jo teisines ribas, jo taikymo sąlygas, sritis, tikslus ir t. t. Mes, socialdemokratai, siūlome tai apibrėžti įstatymu, kad nebūtų jokių spekuliacijų, nes pats galimybių pasas yra tikrai svarbi priemonė viruso atsekamumui, išaiškinamumui, bet jis negali diskriminuoti žmonių. Nuo užsikrėtimo jis taip pat neapsaugo.
O kaip jis turėtų veikti? Jis arba diskriminuoja, arba yra nereikalingas, vienas iš dviejų.
Galimybių pasas negali riboti prieinamumo prie būtinųjų, bazinių paslaugų, pavyzdžiui sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų gavimo vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir panašiai.
Tai ir neriboja, todėl ir neveikia. Daugumai vietų jo nelabai reikia.
Kad ir dėl tų apsipirkimų. Mano nuomone, didžiuosiuose prekybos centruose jo nereikia. Tikrai nesuprantu, kodėl mažoje parduotuvėje galimybių paso nereikia, o didelėje – reikia. Nesuprantu, kokią naudą tai duoda. Jeigu negalima užtikrinti, kad galimybių pasu naudojasi žmonės, kurie yra pasiskiepiję ar turi neigiamus testus, man atrodo, kaip kažkas jau sakė, kad čia yra absurdo teatras, veiklos imitacija.
Yra kaip yra, tačiau tinkamai sureglamentuoti galimybių paso veiklos ribas tikrai reikėtų nedelsiant, tačiau kol kas iš valdančiųjų pusės tokio postūmio nematau.
Reglamentuojant, jūsų akimis, reikėtų daugiau leisti ar daugiau drausti?
Nei taip, nei taip. Tiesiog kiekvienas žmogus žinotų, kad yra įstatymas, kuriame nustatytos galimybių paso ribos ir joks vienas žmogus negalėtų jų keisti. Čia yra svarbiausias dalykas, kad tai būtų išdiskutuoti dalykai, nebūtų bijoma diskusijos perkelti į Seimą. Aš manau, kad tai reikėjo padaryti daug anksčiau, dar vasarą, tada, matyt, būtų buvę daug mažiau nusivylusių žmonių, nepasitikėjimo ir panašiai. Linkėčiau tai padaryti.
„Valstiečiai“ paskelbė, kad ruošiasi kreiptis į Konstitucinį Teismą ir prašys įvertinti galimybių paso atitikimą įstatymams. Manote, kad reikia tokio kreipimosi?
Kiekviena politinė partija yra laisva elgtis taip, kaip jai atrodo, tačiau gali būti taip, kad kol Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą nutekės daug vandens, gal tuomet galimybių paso ir nebereikės. Matau daug greitesnį procesą – tai būtų galima atlikti ne Konstituciniame Teisme, o Lietuvos Respublikos Seime. Linkėčiau ir valdančiajai daugumai, ir opozicijai rasti bendrus sutarimus ir artimiausiu metu tą klausimą išspręsti.
Kylančių kainų pažabojimui – daugybė priemonių
Šildymo kainos verčia mąstyti apie ateinantį rudenį, tai susiję ir su kylančiomis dujų, elektros kainomis. Pranešama, kad ir „Achema“ stabdo savo veiklą. Ar įmanoma padaryti kažką, kad tas ruduo nebūtų toks sunkus ir pramonei, ir gyventojams?
Ne tik įmanoma, bet ir privaloma. Kad elektros, dujų kainos auga buvo sužinota ne šiandien ar vakar. Ir kad tai padarys įtaką ne tik šildymo sezonui, kuris jau prasidėjo, bet ir kitoms paslaugoms, prekių kainoms.
Todėl metu akmenį į dabartinės valdžios daržą, kad į tai nebuvo reaguojama ir kartais atrodo, jog nebuvo reaguojama piktybiškai. Neva mes nieko negalime padaryti, mat dujos ir elektra brangsta visame pasaulyje.
Mes savo tarybos posėdyje priėmėme kreipimąsi į Vyriausybę, siūlome konkrečius sprendimus, kurie gali daryti įtaką ir amortizuoti kainų kilimą. Siūlome peržiūrėti ir taikliau naudoti įvairius socialinius, finansinius instrumentus, kuriais būtų didinamos gyventojų pajamos. Atkreipiame dėmesį, jog būtina koreguoti neapmokestinamąjį pajamų dydį, įdiegti tam tikrus mokestinius pakeitimus socialiniam teisingumui užtikrinti. Taip pat pasisakome už tai, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos minimalus atlyginimas padidėtų iki 730 eurų, kaip ir buvo sutarta su profesinėms sąjungomis.
Pasiūlėme labai konkretų pasiūlymą – lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą, 9 procentų, dujoms ir elektrai buitiniams vartotojams, kurį Seime įregistravo mūsų frakcijos narys Eugenijus Sabutis. Aš labai prašau valdančiosios daugumos nepadėti šio pasiūlymo į stalčių, o svarstyti greitu metu Seime.
Čia mes nebūtume pirmi. Tokią lengvatą taiko ir kitos Europos Sąjungos valstybės – penkios taiko lengvatinį tarifą dujoms, aštuonios – elektrai. Ir visai neseniai girdėjau interviu su ES komisare: ji pasakė, kad ES narės gali taikyti lengvatinį PVM tarifą elektrai ir dujoms. Tokį sprendimą šią vasarą priėmė Ispanija suvokdama, kad neišvengiamai augs energetikos kainos.
O kieno sąskaita tos lengvatos būtų? Tai arba yra nuostoliai biudžetui, arba perskirtai ir užkrauni naštą kitiems. Ar skaičiavote, kiek tai kainuotų valstybei?
Yra atlikti skaičiavimai, kai kurie rodo, kad tai kainuotų apie 45 milijonus eurų. Tai nėra maži pinigai, bet ir nėra nepakeliami. Gal galėtų savo pelnais pasidalinti valstybinės monopolijos energetikos srityje? Pavyzdžiui, pernai metais jie uždirbo apie 250 milijonų eurų grynojo pelno. Mes ir sakome, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu šį pelną būtų galima panaudoti amortizuojant kylančias kainas visiems mūsų gyventojams. Tai vienas iš pasiūlymų, kuris gali būti panaudotas.
Baisu pagalvoti, kas bus, kai monopolijoms lieps pasidalinti pelnu.
Kalbame apie valstybines monopolijas. Tai neturėtų būti baisu, o savaime suprantama.
Alkoholio prieinamumo didinti negalima
Seimas vakar bandė reguliuoti alkoholio reikalus, bet ribojimai liko tokie patys. Bandė ir patį save reguliuoti, bet atostogos išvis nebuvo svarstomos, sankcijos už posėdžių nelankymą nepatvirtintos. Ką galvojate apie tai?
Pradėsiu nuo alkoholio. Dėl jo prieinamumo, reklamos šią savaitę vyko diskusijos, kiek žinau ir Sveikatos reikalų komitete, ir viešoje erdvėje. Nesuprantu, kodėl šį klausimą reikia kelti. Man atrodo, kad visi žmonės supranta, jog reikia mažinti alkoholio suvartojimą.
Rezultatai keičiasi į gerąją pusę – per pastaruosius kelerius metus sumažinome alkoholio vartojimą ir tuo reikėtų džiaugtis, o ne atlaisvinti tam tikrus aspektus, todėl mes manome, kad šito klausimo nereikia persvarstyti, tam nėra jokios būtinybės. Daugiau net neturiu, ką pasakyti. Nei vienas nenumirs nenusipirkęs buteliuko sekmadienio popietę.
O dėl to, kad Seimo nariai nepriėmė įstatymo dėl jų garantijų, čia vėl valdantieji nepadirbėjo ir atnešė įstatymo projektą patys nepasiruošę už jį balsuoti. Jeigu 25 Seimo nariai balsuoja už tai, tai kur ta valdančioji dauguma? Negalima teikti įstatymo projekto vien tik dėl to, kad jį pateiktum ir pasidėtum pliuso ženklą – neva bandė klausimą spręsti, bet nepavyko.
Bet socdemai irgi prieš balsavo.
Dabar vertiname ne socdemus. Mes neturime tiek narių šios kadencijos Seime, kad galėtų daryti įtaką tokio įstatymo priėmimui. Tai daryti turi valdančioji dauguma, konservatoriai ir liberalai. Tačiau kur jų valdančioji dauguma? Jos nėra, kai reikia priimti jautrius įstatymų projektus. Čia, matyt, ir sustokime – neparengus įstatymo, neradus sutarimo, neverta jo net teikti.
Gintautas Paluckas sakė, kad konservatoriai yra karo partija. Jūs tam pritariate?
Kiekvienas partijos narys gali turėti savo nuomonę, bet čia reikia žiūrėti į kontekstą, tai tik skambus jo komentaro apie valdančiųjų vykdomą užsienio politiką spaudai pavadinimas. Kalbama apie mūsų užsienio politiką ir tikrai svarbu atsakyti, kaip ji įtakos mūsų žmonių gyvenimus. Aš tikrai esu įsitikinusi, kad užsienio politika negali būti kažkokia bravūriška ar tik kategoriškų pareiškimų zona. Visų pirma, tai turi būti diplomatija ir tik po to kažkokie vieši pareiškimai.
Labai blogai užsienio politikoje būna tuomet, kai padaromi vieni ar kiti sprendimai, bet nėra pakankamai viešų argumentų, viešos analizės, kodėl priimamas vienas ar kitas sprendimas, kokios jų pasekmės, rizikos, žvelgiant ne tik į rytojų, bet ir į tolimesnę ateitį.
Dabar tas sprendimas įsteigti Taivano atstovybę – argumentų, analizių, rizikų vertinimo tikrai pasigendama. Kaip tik girdžiu teiginius iš valdančiųjų pusės, prasidėjus konfliktui su Kinija, kad Lietuva nesiekia nutraukti tarpusavio santykių ar juos pabloginti. Tačiau tuomet kyla toks klausimas – kaip buvo iki to prieita? Todėl manau, kad reikalinga gilesnė, platesnė diskusija, kurioje vieno atsakymo gali ir nebūti.
