Tai ir yra totalitarinis režimas. Lygiai toks pat režimas, kurį aprašė G. Orwell: tiesa – tai melas, o kiekvienas nepaklusnus žmogus turi būti perkonstruojamas, jį „atverčiant“ į režimo palaikytojus.
Prieš keletą savaičių viešas teroristinis lėktuvo užgrobimas, primenantis veiksmo filmų scenas, uzurpavo Lietuvos, Europos ir viso pasaulio vaizdus bei visas medijas. Savaitę viešai, kone kasdien, rodomas Romanas Protasevičius, dėl kurio ir nutupdytas lėktuvas, Baltarusijos medijų yra paverstas draminiu personažu ir galios demonstravimo bei baimės skleidimo įrankiu. Manot, kad pastebėję neužgrimuotą veidą, žaizdas ant riešų, mes matome Baltarusijos režimo klaidas? Ne, mes matome tai, ką jie ir nori, kad matytume. Nes jie žino, kad pasekmių jokių nebus, o ta galia, kurią skleidžią, sėja baimę tylėti ir bijoti tapti režimo „priešu“.
Protasevičius – kaip personažas
Baltarusijos režimas iš R. Protasevičiaus padarė draminį personažą su savo vidiniais išgyvenimais, trauminėmis ir emocinėmis transformacijomis. Kiekvienam draminiam personažui yra svarbi transformacija, perėjimas iš vienos (pageidautina keleto) būsenos į kitą. Taip ir Romanas išgyveno transformaciją pereidamas iš „piktadario“ ir Baltarusijos režimo priešo ir „atsiversdamas“ į Baltarusijos režimo „draugus“ – palaikytojus, ragintojus, užtarėjus.
Išgyvenęs vidinę transformaciją ir „grįžęs į tiesos kelią“, Romanas gali būti arba, galiausiai, paleistas į vakarus, arba režimas gali ir neatleisti. Drama tada virs tragedija. Svarbu čia patį personažą „atversti“, jo negalima nei paleisti, nei su juo susidoroti iki tol, kol personažas nesitransformavo į „draugus“ ir viešai neišpažins nuodėmių, nepaprašys atleidimo, kol netaps pačio režimo dalimi.
Spektaklio sėkmė slypi detalėse
Šiuolaikinėje visuomenėje jau seniai turinys nebeturi prasmės. Tai pati banaliausia tezė, kurią įgyvendina ir Baltarusijos režimas. Niekam nėra įdomūs žodžiai, kuriuos sako Protasevičius. Režimas labai gerai žino, kad jo žodžiais netiki nei patys Baltarusijos visuomenės nariai, nei tie, kurie už, nei tie, kurie prieš. Jais tuo labiau netiki ir užsienio bendruomenė. Svarbiausia čia yra vaizdas, o dar tiksliau, įvaizdis, kuris yra rodomas ir kuriamas. Galia ir baimė.
Galia yra šio įvaizdžio, vaizdinio, spektaklio ir dramos tikslas. Galia nukreipti ir perimti lėktuvą. Baltarusijos valdžia sėja baimę visuomenėje, rodydama kankinamo žmogaus atvaizdus ir žinodami, kad nebus jokių pasekmių. Naivu yra manyti, kad R. Protasevičius būtų taip nemokšiškai nugrimuotas. Naivu, kad Baltarusijos režimas nesužiūrėjo rišimo žaizdų ant jaunojo žurnalistų rankų. Spektaklio sėkmė slypi detalėse.
Rodydami neužgrimuotas žaizdas, baugina savo piliečius, o tarptautinę bendruomenę – šantažuoja. Jie demonstruoja, kaip režimas per savaitę bet kurį žmogų gali „atvesti“ ir „transformuoti“ į sau palankų. O svarbiausia, kaip režimas gali perkurti žmogaus mintis ir mąstymą (jokio skirtumo, ką jis mano viduje, svarbu, kaip jo mąstymas yra parodomas). Tai yra didžiausias galios demonstravimas ir didžiausias baimės skleidimas.
