Antradienį iš Seimo tribūnos girdėjom premjero pasigyrimų tiradą apie „rezultatus, kurie paklojo pagrindą, nuo kurio atsispyrę lengviau įveikiame šiandieninius sunkumus“. Visa ataskaita, kurią sudaro 200 puslapių, buvo įkelta kiek anksčiau. Premjeras, ją pristatydamas, paminėjo tik esminius jos uždavinius. Tačiau ar Sauliaus Skvernelio Vyriausybės ataskaita raštu ir žodžiu sutampa? Ar visos tos pagyros apie didžiai nuveiktus darbus nėra tik priešrinkiminis spektaklis?
Ekonomika auga, o skurdo rodikliai kinta labai minimaliai
Pagrindinis šios Vyriausybės prioritetas buvo mažinti skurdą ir socialinę atskirtį bei jų pasakos apie tai, kokie jie bus neliberalūs. S. Skvernelis antradienį gyrėsi, kaip sparčiai augo Lietuvos BVP. Ačiū verslui, darbštiems ir kūrybingiems žmonėms, kurie BVP per tris metus paaugino daugiau nei 9 milijardais eurų. Premjeras sugebėjo net vienaragiu pasigirti, nes tai „tikrai“ jo nuopelnas.
S. Skvernelio ministrų tikslas visada buvo deklaracijos apie skurdo ir socialinės atskirties mažinimą. Tačiau skurdas per 2018 metus sumažėjo tik 1,3 proc., nors ekonomika augo po beveik 4 proc. Net savo ataskaitoje Vyriausybė prisipažįsta, kad ji neįgyvendino savo tikslo mažinti skurdą. Bet kam apie šią esminę nesėkmę užsiminti – ataskaitos iš 200 puslapių juk vis tiek niekas neskaitys. Kaip premjero patarėjas sakė: nesvarbu, jeigu skaičiukai nesutampa, svarbu pasigirti, kokie mes šaunuoliai.
Skurde Lietuvoje lieka 28,3 proc. gyventojų – čia Vyriausybės ataskaitos duomenys. Įdomu, kad pateikia tik 2018 metų.
Nepriartėta prie gimstamumo rodiklių gerinimo
Dar vienas labai ryškus valdančiųjų užmojis – gerinti demografinę šalies situaciją, stiprinti šeimos institutą ir kurti palankią šeimoms aplinką.
Tačiau akivaizdžiai galime matyti, jog per ketverius metus gimstamumas Lietuvoje sumažėjo nuo 1,69 iki 1,63 vaiko vienai motinai. Kai tuo tarpu LVŽS planas buvo padidinti gimstamumą iki 1,8 vaiko.
Panašu, šis planas taip pat liko neįgyvendintas. Ekonomika auga, o šeimos mažėja. Taip yra dėl to, kad visas ekonominis pyragas nėra efektyviai paskirstomas – ekonominio augimo nepajuto nei šeimos, nei socialinę atskirtį patiriantys asmenys. Šeimos gimdo vaikus tada, kai pasitiki valstybe, ir tiki, kad valstybė yra pajėgi padėti pasirūpinti bei užtikrinti vaiko, šeimos gerovę. Ši statistika aiškiai parodo, kad valstybės piliečiai iš principo nepasitiki mūsų Vyriausybe ir jos sprendimais.
Patenkinti žmonės valstybėje: protestai ir neišgirsti balsai
„Norime, kad žmonės jaustųsi labiau patenkinti mūsų valstybėje“, – teigiama ministro pirmininko ataskaitoje.
Geriausias rodiklis, kaip puikiai Vyriausybei pavyko tai „įgyvendinti“, yra visi protestai – mokytojų, medikų, kultūros darbuotojų, gaisrininkų ir kitų profesijų atstovų.
Prie šios valdžios trečią kartą per visą gyvavimą užsidarė Vilniaus universitetas, buvo užimta Švietimo ir mokslo ministerija, iš visos Lietuvos prie Vyriausybės suvažiavo tūkstančiai mokytojų ir jų palaikytojų.
Ką pavyko šiai valdžiai padaryti – tai parodyt, jog, kai reikia, mes galime būti bendruomeniški, palaikyti vienas kitą ir garsiai kalbėti apie problemas, kai jos nėra išklausomos, o mes patys esame nematomi, kad ir kokie dideli būtų ministerijų ar Seimo langai.
„Jokios korupcijos“: tik keliukas ir sprendimai saviems
Nežinau, ar gali būti labiau ironiška, kai antradienį premjeras atsistojęs viešai pasako, kad šita Vyriausybė išvengė korupcijos skandalų, o sekantį rytą išeina žinia, jog premjero komandą per prezidento rinkimus įdarbinusi įmonė gaus Susisiekimo ministerijos užsakymą.
Įmonė, kurią anksčiau valdė Marius Jovaiša – prieš prezidento rinkimus tituluojamas „slaptuoju premjero patarėju“.
Turėjome ne vieną skandalą – asfaltuojamas keliukas iki premjero namo, viešieji pirkimai, kuriuos laimėjo susijusios įmonės, sprendimai, kurie tokie reikalingi saviems žmonėms – nuolatiniai bandymai riboti žiniasklaidos laisvę, norai pasilengvinti politikų ir tarnautojų įsidarbinimo galimybes ar nuleisti kartelę, kandidatuojant į Seimą, tuštesnės politikų deklaracijos. Galiausiai ir medžioklės taisyklių pakeitimai, kurie nėra naudingi gamtai – jie naudingi tik labai siauram žmonių ratui. Ši valdžia neišlipo iš korupcinių skandalų.
Visa tai atrodo, kaip nekokybiškai pastatytas spektaklis – kalbos apie socialinę atskirtį, skurdo mažinimą, demografinės situacijos gerinimą, kai patys savo ataskaitoje rašo, jog nepavyko įgyvendinti užsibrėžtų tikslų. Kalbos apie Vyriausybės skaidrumą, kai visus ketverius metus sklandė korupcijos šešėliai. Tai spektaklis, kurio pagrindinis herojus giriasi vėjo malūnais ir gyvena savo mažame pasaulėlyje. Pasaulėlyje, kuriame skaičiai gal ir nesutampa, bet svarbu pranešti tik geras naujienas. Pasaulėlyje, kuriame puse Lietuvos nematyti, tačiau vaikšto vienas rožinis vienaragis.
