Milijonai krūmų, šimtai tūkstančių naujų pasodintų medžių. Šimtai tūkstančių medžių, Karlai. Tiek pažadėjo Vilniaus miesto meras: mišką, šilą ir kartu beveik visą sengirę Vilniuje.
Kaip O. Benderis, Vilniaus meras gyventojams stato smėlio pilis. Remigijus Šimašius Vilniui vadovauja jau nuo 2015 metų. Iki kadencijos pabaigos liko šiek tiek daugiau nei metai. Per šiuos šešerius vadovavimo miestui laikus buvo jau galima pasodinti beveik milijoną medžių, jeigu per likusius metus žada šimtą tūkstančių. Bet jų nėra. Ir nebus. Tai trys skirtingi reikalai: sodint medžius; žadėt, kad pasodinsi medžius; o iš tikro juos kirsti.
O ką daugiau daryti – kažkokios „piaro“ akcijos reikia. Kažkaip reikia gesinti arogantiško, su niekuo nesikalbančio politiko įvaizdį po Vilniaus viešojo transporto vairuotojų protestų ir laukiančio streiko, po santuokos, kuri žlugdo politinę karjerą, po visų vykdomų tyrimų dėl korupcijos. Kas gali labiau padėti nei parodymas, kaip stipriai kovoji už visiems bendrą gėrį – už ekologiją, kviesdamas sodinti tūkstantį medžių.
Tačiau įvyksta vienas juokingas momentas – meras komunikacijai apie medžių sodinimą pasirenka spausdinti ir platinti popierines 30 puslapių knygeles, kur viename lape – vienas sakinys. Vienas sakinys. Didžiausiu šriftu.
Mere, gal pasakysite, kiek medžių iškirsta dėl šių knygelių platinimo? Panašu, kad nėra skirtumo. Lygiai taip pat kaip kiek tūkstančių metų irs plastikas, kuriuo įrišo knygeles, tiesa?
Kai iki kadencijos pabaigos lieka metai ir pats pasiskelbi, kad daugiau nekandidatuosi į Vilniaus merus, gali žadėti ir milijardą naujų medžių. Svarbu, kad dėmesys būtų atitrauktas – juk žaliasis kursas turėtų „trendinti“ Vilniaus burbului. Dūmų uždanga slepia tuščią tikrovės dykumą. Dykvietė, kurioje medžiai visus šešis metus buvo kertami. Tikrovė, kurioje braižomi nauji planai, kuriuose medžių lieka vis mažiau.
Norite konkretumo? Pirmyn.
Sapiegų parko rekonstrukcijos istorija. Tik bendruomenei stipriai pasipriešinus buvo išsaugoti savivaldybės planuojami iškirsti meždiai.
Lukiškių aikštė. Liepų liko vos kelios.
Reformatų skveras – iškirsti 67 medžiai.
Trakų Vokės parko medžių kirtimas.
Būsimieji planai praretinti Tauro kalno medžius, nes trukdo. Šiaurinės gatvės atkarpa. Šešios juostos per Ozo parką (na, bet čia nesiskaito, nes irgi tik Šimašiaus smėlio pilis).
Meras paveldėjo žalią miestą ir per savo metus pasistengė, kad šio žalumo būtų mažiau. Trinkelės, atnaujintos gatvės – Žalgirio ir Gynėjų, kuriose medžių nebelieka, dykviete tapęs Perkūnkiemis. Mere, pasodinkim Perkūnkiemyje bent 10 proc. visų jūsų žadamų medžių.
Tiesa, atsiprašau, ten nėra vietos net ir mažam krūmeliui. Užtat yra vietos prekybos centrams ir biuro pastatams.
Žaliasis kursas, ekologija, medžiai, miškas, natūralus gyvenimo būdas yra gyvenimo būdas ir atrama, ramybė daugumai iš mūsų. Visi mes norime natūralumo, žalumo ir kuo daugiau gamtos. Nė vienam nepatinka nupjauto medžio vaizdas, visiems patinka idėja sodinti kuo daugiau medžių, gelbėjant savo planetą, kuriant užuovėjas ir puoselėjant erdves.
Deja, kitiems tai tampa tiesiog įrankiais, kuriais gaminasi politinius taškus, pigaus „piaro“ akcijos turiniu. Galų gale, tai tampa žaidimu visų mūsų lūkesčiais gyventi patogesniame, ekologiškesniame, žalesniame pasaulyje. Lūkesčiais, kuriais taip niekingai Vilniaus miesto meras manipuliuoja.
