Štai jums automobilis, jei neturite. Vairavimo įgūdžiais, vairuotojo pažymėjimu, kuru, remonto paslaugomis, garažu jam laikyti pasirūpinkite patys – tokia asociacija kyla įvertinus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasiruošimą nuotoliniam ugdymo procesui įgyvendinti.
Šešiaženklė suma trūkstamiems kompiuteriams įsigyti išleista. Tačiau kaip jau dažnai nutinka, valdžios deklaruojamas pasiruošimas pradėti mokymąsi iš namų ir realybė prasilenkia. Kol mokytojai patys mokėsi dirbti su vaizdo konferencijų ir pokalbių platformomis, ministerija jau paruošė atmintines tėvams, ką apie tai būtina žinoti.
Vaikų dienotvarkės sudarymas ir valdymas – ant tėvų pečių. Vaikų palaikymas, motyvacija, pagalba – užduotis tėvams. Lyg jie iki šiol neturėjo tikslų formuoti vaikams vertybes, puoselėti ir dėti visas kitas pastangas, užtikrinančias šeimos narių gerovę.
Kitaip tariant, karantino laikotarpiu tėvai ne tik patys dirba neįprastomis sąlygomis iš namų, bet ir dar turi pasirūpinti savo atžalų ugdymu, padėti, kontroliuoti jų mokymąsi, užtikrinti nenutrūkstamą šeimos aprūpinimą maisto produktais… Turėti iš ko apmokėti interneto paslaugas, pasirūpinti aukšta interneto sparta, apmokėti elektros sąskaitas. Lyg 41-asis Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnis apie nemokamą mokymąsi karantino sąlygomis nebegaliotų.
Panašu, kad pasaulinė pandemija verčia bent laikinai pamiršti ir apie kitas įteisintas nuostatas: pavyzdžiui, koks santykis tarp mokyklos namuose ir Asmens duomenų apsaugos įstatymo? Vaizdo konferencijose – vaikų veidai, namų aplinkos detalės.
Regis, smulkmena, bet visoms ugdymo įstaigoms nebuvo pasiūlyta licencijuota, vieningo nuotolinio mokymosi platforma. Todėl kiekviena mokykla priima sprendimą savarankiškai, kurios trečiosios šalies sukurtu sprendimu naudosis: „Zoom“, „HangOut“, „Skype“ ir t. t. Teigiama, kad visi sprendimai – saugūs, atitinkantys internetinio saugumo reikalavimus. O duomenys, nugulsiantys kažkur, tikrai negali būti panaudoti prieš mus?
Kitas klausimas – techninis: kovo 30-ąją IT specialistų prireiks ne vienai mokyklai, kai sistemos, tinklai neatlaikys krūvių. Ar tikrai ministras Algirdas Monkevičius po savaitės eksperimentų su nuotoliniu ugdymu nebus lyginamas, kaip Aurelijus Veryga su arkliu vidury brastos ar dar kuo nors?
Dar vienas klausimas – nuotolinio mokymosi kokybė: kaip dešimtokui ar vienuoliktokui matematikos mokytoja išaiškins algebros paslaptis? Ką darys vyresniųjų klasių mokytojai, kurie įpratę gimnazijose vertinti mokinių pasiekimus tik pagal kontrolinių darbų ir kitų atsiskaitymų rezultatus?
Ir mokiniams, ir tėvams, ir mokytojams nuotolinio ugdymo pradžios išvakarėse kyla daug klausimų. Deja, bet visi atsakymai gali būti surasti tik tada, kai teks pranešti apie mokslo metų pabaigą.
Atsižvelgiant į tai, kad balandį ir gegužę, išskyrus abiturientus, mokiniai kartoja praeitą kursą, siūlyčiau neužsiimti imitavimu. Juolab kad karantinas vargu, ar užsibaigs iš karto po Šv. Velykų.
Jeigu visi susidūrėme su COVID-19 grėsme, nieko neatsitiktų, jeigu nuo balandžio 1 d. 1-11 klasių mokiniai būtų išleisti vasaros atostogų. O mokyklos koncentruotųsi į dvyliktokus ir sustiprintą jų parengimą baigiamiesiems egzaminams. Antra vertus, abiturientams Jungtinėje Karalystėje pasiūlytas dar kitoks sprendimas: dėl koronaviruso prevencijos uždarius mokyklas, egzaminai atšaukti, jie bus vertinami pagal ankstesnius savo mokymosi rezultatus – kuriama mokinio pažangos įvertinimo formulė.
Autorių galite sekti 
