Prieš dvidešimt penkerius metus išrinktasis Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas prisiekė tautai ir valstybei. Daugiau nei 1,2 mln. gyventojų palaikymo sulaukęs politikas sakydamas priesaiką ranką laikė ant tuomet dar neseniai referendume priimtos Konstitucijos. Tai buvo metas, kai daug kas buvo daroma pirmą kartą. A. Brazauskas buvo tas politikas, kuris prisilietė prie praktiškai kiekvieno pirmą kartą priimamo sprendimo.
Lietuvos socialdemokratų partijai minint inauguracijos metines didžiulė Valdovų salė tapo per maža visiems susirinkusiems.
„Sveikinu visus susirinkusius paminėti prezidento institucijos atkūrimą ir asmenybę, buvusią įvykių centre įvairiais Lietuvos istorijos etapais,“ – į minėjimo dalyvius laišku kreipėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Būti pirmuoju – visada iššūkis, kai tenka ne tik organizuoti atkurtos prezidento institucijos veiklą, kurti tradicijas, bet ir veikti sudėtingomis sąlygomis. Iš Lietuvos dar nebuvo pasitraukę Rusijos kariuomenės daliniai, valstybė dar neturėjo nuolatinės valiutos, o institucijos stengėsi atlaikyti ypatingą atsakomybės naštą,“ – priminė D. Grybauskaitė.
[blockquote author=”Dalia Grybauskaitė” sc_id=”sc436856984342″]Būti pirmuoju – visada iššūkis, kai tenka ne tik organizuoti atkurtos prezidento institucijos veiklą, kurti tradicijas, bet ir veikti sudėtingomis sąlygomis. Iš Lietuvos dar nebuvo pasitraukę Rusijos kariuomenės daliniai, valstybė dar neturėjo nuolatinės valiutos, o institucijos stengėsi atlaikyti ypatingą atsakomybės naštą[/blockquote]
Ji ir daugelis A. Brazausko bendražygių, partiečių prisiminė lemtingą prezidento indėlį į mūsų valstybės raidą, dalijosi prisiminimais apie jo asmenį.
„Viename socialdemokratų jaunimo sąjungos susitikime su A. Brazausku, jis pasakė: „Štai ateis laikas – pakeisite mane,“ – pasakojo socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas, prisimindamas, kad tuomet ir jis, ir kiti jaunieji socialdemokratai, žinoma, pagalvojo, kad kalbama apie juos.
O prezidentas parodė į Viliją Blinkevičiūtę, Juozą Oleką. „Tik vėliau supratome, kad lyderystė ne tuomet, kai tu matai save lyderiu, o kai kiti tavimi tiki. Lietuva tikėjo A. Brazausku. O partija turėjo savo prezidentą. Nors oponentai norėtų jį išplėšti iš laikmečio. Tačiau būtent tuo laiku A. Brazauskas buvo tas ramstis, į kurį galėjo atsiremti visuomenė. Ir visuomenė rėmėsi,“ – sakė G. Paluckas.
1993 metais už pirmąjį atkurtos Lietuvos prezidentą A. Brazauską balsavo rekordinis rinkėjų skaičius – daugiau nei 1,2 milijono. Šio rinkimų rekordo niekas daugiau nebepakartojo.
„Kur paslaptis?“ – kėlė klausimą apie A. Brazausko populiarumą Nepriklausomybės Akto signataras Justas Vincas Paleckis. Ir bandė atsakyti: „Jam buvo gera tarp žmonių, o jie irgi jautėsi gerai, saugiai. Geriausias to įrodymas, kad išrinkus prezidentu buvo rodomas didžiulis nepasitikėjimas, o po 5 metų viskas pasikeitė“.
Istorikas Mindaugas Tamošaitis – vienas knygos „Epochų virsmo sūkuriuose. Algirdo Brazausko politinė biografija“ bendraautorių – A. Brazausko prezidentavimo laikotarpį apibūdina taip: „Padėtis buvo sudėtinga. A. Brazausko valdymo laikotarpiu atsirado valstybės stabilumas.“
Primindamas susiskaldžiusią visuomenę istorikas įvertino A. Brazausko pastangas išlaikyti pusiausvyrą tarp partijų: „Įsigalėjo ir kairė politinė jėga, ir dešinė. Jos viena kitą prižiūrėjo, ir tai buvo svarbiausia“.
Prezidento A. Brazausko sprendimai turėjo istorinę reikšmę Lietuvos valstybei – jis pasirašė Lietuvos prašymus stoti į NATO ir Europos Sąjungą. Vėliau jau būdamas premjeru A. Brazauskas pasirašė ir stojimo sutartis.
Minėjime buvo perskaitytas ir buvusio Lenkijos prezidento Aleksandro Kwasniewskio sveikinimas. „Algirdas – buvo itin energinga ir stipraus charakterio asmenybė. Jis iškilus politikas Europos lygmeniu,“ – rašė su A. Brazausku bendravęs Lenkijos prezidentas.
Ligi šiol Lietuvos gyventojai A. Brazausko veiklą vertina geriausiai iš visų prezidentų. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga atliktoje šalies gyventojų apklausoje prezidentas A. Brazauskas buvo įvardintas vienu iš penkių žymiausių šimtmečio žmonių.
