Ekonominis Europos Sąjungos atsigavimas šiuo kriziniu laikotarpiu yra labai svarbus socialinei politikai. Jis didina žmonių užimtumą, pajamas, valstybės ir socialinio draudimo biudžetų įplaukas, tuo pačiu – galimybes skirti daugiau lėšų socialinei apsaugai. Tačiau vien ekonominio augimo nepakanka.
Krizė juk – kiekvieno iš mūsų akistata su galimais ar esamais sunkumais.
Taip teigia socialdemokratė Vilija BLINKEVIČIŪTĖ, Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vicepirmininkė. Pokalbis su ja – apie ES mastu priimtus ar ketinamus priimti sprendimus įveikiant COVID-19 pandemijos sukeltą krizę.
Gerbiama Vilija, vasaros džiaugsmai bei rūpesčiai lyg ir laikinai pridengė pandemijos sukeltas problemas. Kaip, Jūsų manymu, šias problemas sekasi spręsti Europos Sąjungai?
O kaip sekasi šio sunkmečio problemas spręsti kiekvienam žmogui, kiekvienai šeimai, kiekvienam dirbančiajam, įstaigai ar įmonei? Krizė juk – kiekvieno iš mūsų akistata su galimais ar esamais sunkumais. Pirmiausia viską vertinu iš šio taško.
Gerai, kad ES ir dauguma valstybių pasimokė iš 2008 m. krizės klaidų. Dabar krizė įveikiama ne taupant, o investuojant ir numatant investicijas. Tikiuosi, kad ekonominis atsigavimas (o kartu su juo ir socialinis atsigavimas) įvyks sparčiau, nei buvo po 2008 metų krizės. Tuomet sunkiai sekėsi atstatyti socialinius rodiklius, ekonominis atsigavimas lenkė socialinį atsigavimą. Ekonominis atsigavimas yra labai svarbus, tačiau vien jo nepakanka. Tikslas turi būti ne pelnai, o žmonės, jų gyvenimai.
Šiuo metu daugiausiai kalbama apie ES paramą verslui, ekonomikai. Tam ES skirs 750 milijardų. O kokios priemonės numatytos, kad būtų paremti pažeidžiami visuomenės nariai, dirbantieji?
Kai kalbame apie ekonominio gaivinimo planą, reikia įvertinti ir visą kompleksą ES socialinės politikos priemonių, kurios jau įgyvendinamos ar bus įgyvendintos nepriklausomai nuo ekonominio gaivinimo plano. Tai ir Socialinis fondas, Jaunimo užimtumo ir Vaikų garantijų programos, atnaujinta įgūdžių darbotvarkė, darbo ir šeimos suderinimas, darbo santykių apsauga, lankstesnis struktūrinių fondų ir paramos skurstantiems panaudojimas.
Išskirčiau trumpalaikes ir ilgalaikes krizės pasekmių įveikimo priemones, kurias inicijavo Europos Komisija ir kurioms pritarė Europos Parlamentas. Trumpalaikės: parama verslui, kuri turi padėti išsaugoti darbo vietas, darbuotojų pajamas ir verslo tvarumą (SURE programa, valstybėms narėms skirta iki 100 mlrd. eurų lengvatinėms paskoloms nacionalinėms darbo schemoms remti); didesnės galimybės valstybėms narėms finansuoti socialinius ir ekonominius projektus.
Prie ilgalaikių programų reikia priskirti jau minėtas ES ekonomikos gaivinimo priemones, padidintą finansavimą Europos Socialiniam fondui ir jaunimo programai „Erasmus+“, atnaujintą jaunimo užimtumo garantiją , Europos nedarbo perdraudimo sistemą, vieningus minimalaus mėnesio atlyginimo nustatymo principus visoje ES, didesnę ir labiau pasiekiamą pagalbą iš Globalizacijos fondo bankrutuojančių įmonių darbuotojams.
Iš Ekonomikos gaivinimo fondo lėšų Lietuvai numatyti papildomi 2,4 mlrd. eurų subsidijų, šalis iš fondo galės pasiskolinti 3 mlrd. eurų. To pakaks?
Tai didžiulė suma, jei ji bus investuota į žmones. Ir ne milijarduose esmė, o kaip jie bus panaudoti. Neabejoju, kad nemaža dalis tų lėšų, kurios papildomai ateis į Lietuvą, bus ir turi būti panaudotos darbo, socialinėms programoms, švietimui, sveikatos apsaugai stiprinti.
Komisijos pristatyme numatyta, jog iš šio fondo bus skiriamos papildomos lėšos Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui, užimtumo subsidijoms, sutrumpinto darbo laiko tvarkai, jaunimo užimtumo priemonėms, programai „Erasmus+“.
ES valstybių vadovams pagaliau pavyko susitarti ir dėl 2021-2027 metų ES biudžeto. Dabar visos kovos dėl tų milijardų persikels į Europos Parlamentą, kuris turi pritarti arba nepritarti valstybių vadovų susitarimui. Asmeniškai dirbsiu, kad kuo daugiau lėšų būtų numatyta socialinei, švietimo, sveikatos sritims.
Iš tiesų, dauguma galių, pavyzdžiui, socialinės politikos srityje priklauso ES valstybėms narėms. Nuo 2017 m., kai buvo pasirašyta Europos Socialinių teisių ramsčio deklaracija, ES socialinės politikos reikšmė tik didėja. 2008 metų krizė parodė, kad ES gebėjimas užtikrinti žmonių socialinę apsaugą yra labai pažeidžiamas. Neabejoju, jog bus padarytos reikiamos išvados ir iš COVID-19 krizės.
Parengė Rimantas Katkevičius
