Europos Parlamentas priėmė svarbių sprendimų koronaviruso sukeltai krizei ir pasekmėms švelninti. Europos Parlamento socialdemokratų grupė pateikė 25 pasiūlymus dėl neatidėliotinų, vidutinės trukmės ir ilgalaikių veiksmų.
Vis dėlto, prieš informuodama apie priimtus sprendimus ir siūlymus, pasakysiu štai ką.
Baikite gąsdinti mūsų senjorus
Net vaikai žino, kad COVID-19 pavojingiausias senyvo amžiaus žmonėms. O iš ministro lūpų girdžiu, cituoju: „… nesuvaldyta situacija taps baisia sąžinės našta mūsų kartai (…) Kitos šalys jau svarsto, nuo kokio amžiaus pacientai nebus intubuojami, nes nebus galimybės visiems padėti. Ir čia kalbama ne apie 80 metų amžiaus, bet ir apie 60-65 metų asmenis“.
Ir kokią mes žinią siunčiame senjorams? Kai laivas skęs, jums, mieli tėveliai ir seneliai, gelbėjimosi liemenių nebus? Prastas stilius valdyti krizę.
Diskriminacija draudžiama. Taip pat ir žmonių rūšiavimas pagal amžių.
Suprantu, kad norai buvo geri: pakviesti saugoti senjorus ir pagąsdinti asmenis, nesilaikančius saviizoliacijos, karantino reikalavimų ir rekomendacijų. Bet labiausiai pavyko pagąsdinti būtent senjorus, kurių absoliuti dauguma sąžiningai sėdi savo namuose, laikosi kitų karantino reikalavimų.
Diskriminacija draudžiama. Taip pat ir žmonių rūšiavimas pagal amžių. Todėl baikime gąsdinti senjorus. Šiandien senjorai ir taip turi rūpesčių: kodėl taip pabrango kai kurie maisto produktai, kaip sumokėti mokesčius, nusipirkti vaistų, pagaliau iš kur gauti dezinfekcinio skysčio.
Šiandien šimtai savanorių, dažniausiai jaunų žmonių, ir socialinių darbuotojų skuba padėti vienišiems senjorams, veža jiems į namus maistą, vaistus. Didelis ačiū jaunimui, negailinčiam savo laiko ir sveikatos, kad galėtų padėti mūsų vyriausiems. Taip, šiuo metu išbandomas kartų solidarumo principas, be kurio neįsivaizduojama pažangi visuomenė.
Ačiū visiems – asmenims ir įmonėms – gydytojams ir slaugėms, parduotuvių kasininkėms ir policininkams, socialiniams darbuotojams ir savanoriams, sunkvežimių vairuotojams ir šiukšlių surinkėjams, socialiai atsakingiems verslininkams, prisidedantiems ir darbu, ir lėšomis, kad koronavirusas būtų įveiktas, o krizės pasekmės būtų švelnesnės.
Nelaimės akivaizdoje šiandien jūs esate tikrieji mūsų didvyriai ir didvyrės.
Lietuvai – 1,5 milijardo eurų, Rytų Europai – pastabos sukrusti
Europos Parlamentas pritarė investicijų iniciatyvai, kuri leistų ES valstybėms skirti 37 milijardus eurų iš Sanglaudos fondų kovai su koronaviruso protrūkio padariniais. Apie 1,5 milijardo turėtų būti skirta ir Lietuvai. Patvirtinome, kad 800 milijonų eurų iš ES solidarumo fondo galėtų būti skirta valstybėms narėms šios krizės pasekmėms švelninti.
Ir tai tik pradžia. Teigiama, kad bendros mobilizuotos pagalbos valstybėms, verslui ir gyventojams suma turėtų siekti daugiau kaip vieną trilijoną eurų. Labai tikiuosi, kad ekonomikos palaikymui skiriami pinigai bus skirti ne bankų galiai palaikyti, bet darbo vietoms įmonėse ir įstaigose išsaugoti.
Taip pat pakeitėme oro uostų darbą reglamentuojantį teisės aktą, kuris įgalintų racionaliau organizuoti ES oro uostų darbą krizės sąlygomis, sustabdytų tuščių lėktuvų skrydžius.
Aptarėme Europos Komisijos veiksmus ir kitas kovos su koronavirusu iniciatyvas. Viena iš Komisijos pastabų buvo skirta ir mūsų regiono valstybėms: vyriausybės paragintos aktyviau bendradarbiauti su Komisija, kad būtu parengti konkretūs kiekvienai valstybei skirti ekonomikos atgaivinimo planai, ką jau padarė Pietų ir Vakarų Europos valstybės.
Nesinorėtų, kad Lietuva ir vėl liktų prie suskilusios geldos, kaip buvo atsitikę su reagentais ir apsauginėmis priemonėmis.
Europos Parlamento socialdemokratų frakcija pateikė savo siūlymus. Pagrindinė mūsų, socialdemokratų, mintis – šį iššūkį galime įveikti tik solidariai: nė viena Europos valstybė neturi pakankamai pajėgumų suvaldyti šią visuomenės sveikatos ir ekonominę krizę.
Visi kartu ar po vieną?
Išskirčiau šiuos socialinius, ekonominius Europos Parlamento socialdemokratų siūlymus.
Neatidėliotinai ES mastu investuoti į mokslinius tyrimus ir dalijimąsi duomenimis, siekiant veiksmingo gydymo ir galimos vakcinos nuo COVID-19, kuri turi būti prieinama visiems. Užtikrinti nuolatinį pagrindinių prekių ir gyvybiškai svarbių medicinos ir apsaugos priemonių tiekimą bei platinimą bendrojoje rinkoje – šioms prekėms sienos turi būti atviros.
Ši pasaulinė nelaimė parodė ir tai, kad apskritai per mažai buvo investuojama į visuomenės sveikatą. Siūlome ES lygiu padėti valstybėms ir skatinti jas daugiau investuoti į sveikatos priežiūrą, priemones ir techniką, į medicinos darbuotojus ir jų atlyginimus.
Siūlome parengti išsamią Europos socialinio atgaivinimo strategiją ES ir nacionaliniu lygmenimis, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, apsaugant darbuotojų teises ir užtikrinant gerovę visiems.
Europos socialinis atsigavimas turėtų būti sutelktas į labiausiai pažeidžiamas gyventojų grupes. Būtina parengti ir pradėti taikyti laikiną Europos minimalių pajamų sistemą, siekiant apsaugoti visų rūšių darbuotojus, savarankiškai dirbančius, mažas pajamas gaunančias šeimas. Įdiegti nedarbo perdraudimo išmokų sistemą ir laikiną Europos užimtumo garantiją, kad būtų galima spręsti didėjančio nedarbo problemą.
Pradėti įgyvendinti naują Europos pramonės politiką, kad ji taptų ne tik konkurencingesnė, bet ir atsparesnė pasauliniams sukrėtimams, kad daugiau gyvybiškai būtinų prekių, įskaitant vaistus, medicinos prietaisus ir medžiagas, būtų gaminama ES teritorijoje. Taip pat nedelsiant sukurti koronaviruso krizės obligacijų, garantuojamų Europos centrinio banko, pirkimo programą.
Socialdemokratai taip pat siūlo didinti 2021-2027 m. ES biudžetą. Akivaizdu, kad net ir 1,3 proc. Europos Parlamento pasiūlytų bendrojo nacionalinio produkto krizei įveikti nepakaks. Sprendžiant ES ilgamečio biudžeto klausimą ir paaiškės, kokį solidarumą – tikrą ar menamą – renkasi ES valstybės.
Šiandien Europa laiko solidarumo egzaminą. Šis laikotarpis bus lemtingas ES ateičiai – Europa padidins atskirtį tarp vargšų ir turtingų ar iš krizės išeisime visi kartu ir stipresni.
Autorę galite sekti 
